Gruodžio 1 d. Ignalinos krašto muziejuje atidaryta gimnazistės Lėjos Cicėnaitės tapybos darbų paroda „Dangus labai arti“. Kaip sakė parodą pristačiusi muziejaus direktorė Renata Veličkienė, pirmoji žiemos diena ir švenčių laukimo metas prasideda labai šviesiai ir gražiai. Nuostabūs Lėjos paveikslai papuošė muziejaus erdves, sukvietė jos mokytojus, draugus, bičiulius kartu pasidžiaugti jaunosios dailininkės sėkme. Ryškūs peizažai su žydinčiais sodais, javų laukais, rudeniniais miškais ir spalvingais lapais, ežerais, rymančiomis valtimis, natiurmortai su gražiausiomis gėlių puokštėmis, vaisiais – tai tik kelios detalės iš labai meniško ir saulėtai giedro Lėjos tapybos pasaulio.
Gimnaziją bebaigianti mergina sakosi atradusi savo gyvenimo kelią ir ateitį svajoja sieti su daile. Lėja piešia nuo vaikystės. Kaip pasakojo jos mokytoja Nijolė Trinkūnienė, Dailės studiją Lėja pradėjo lankyti dar visai mažytė. Tačiau ilgai neužsibuvo, paviliojo šokiai ir sportas. Ji lankė slidinėjimo, plaukimo būrelius, žaidė futbolą, badmintoną, domėjosi gimnastika. Išbandė viską, ką tik norėjo, vis nenustygo vienoje vietoje, vis ieškojo ko nors naujo. Ir visgi galiausiai sugrįžo prie dailės, supratusi, kad čia jos vieta, kad čia jaučiasi geriausiai. Mokytoja pasidžiaugė, kad Lėja yra atsakinga, pareiginga ir dirba labai produktyviai, dešimtys jos paveikslų puošia Ignalinos kultūros ir sporto centro Nakvynės namus, Mielagėnų senelių globos namus. Mergina gana ugningo charakterio, turinti savo nuomonę ir ją visada ginanti, todėl būna atvejų, kai jos ir mokytojos požiūriai susikerta, tačiau abi jos sugeba susitarti, nes gerbia viena kitą. Lėja pasitiki mokytojos patirtimi ir gyvenimiška išmintimi. Nijolė Trinkūnienė pasveikino Lėją ir jos mamą Jolantą, kuriai dėkojo už rūpestį ir palaikymą. Mama taip pat sveikino dukrą ir mokytoją, jai šios akimirkos buvo itin jaudinančios.
Pati Lėja labai nedaug tekalbėjo: pasakė, kad jaučiasi labai laiminga ir kad Ignalina dar pamatys daugiau jos parodų. Viską, ką norėjo, mergina užrašė, kad visi parodos lankytojai galėtų pasiskaityti. Tapyba jai – laisvė, nusiraminimas, vaistai nuo visokio liūdnumo ir nerimo. Tai savotiška poezija, kelianti dvasią ir auginanti svajonių sparnus. Atradusi tapybą, Lėja ilgainiui suprato, kad tapant labai svarbus laisvumas, kuris darbams suteikia tikrumo ir šilumos, nes tik išsilaisvinusi kūrybinė energija gali pasireikšti visu grožiu ir pakylėti iki dangaus. „Parodos pavadinimas „Dangus labai arti“ – tai lyg švelnus prisilietimas prie dangaus, nusagstyto debesimis ir žvaigždėmis. Tai lyg švelnus ir svajingas pasaulis aukščiau gravitacinio centro, bet – labai arti manęs“, – rašo Lėja.
Jaunąją dailininkę ir jos mokytoją kuo nuoširdžiausiai sveikino savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, už dovanotus darbus dėkojo Kultūros ir sporto centro direktorius Darginas Mikėnas, mokinės sėkme džiaugėsi gimnazijos direktorė Valentina Čeponienė, mokytojos, Lėjos draugės. Vicemeras pastebėjo, kad merginos vardas tarsi Dievo jai duotas ir taip gražiai skamba: „Lėja dažus lieja, jausmus drobėje išlieja.“, o jos paveikslai jam asmeniškai atrodo daug gražesni ir vertesni nei kai kurių garbių ponų. Lėjai linkėta tapti garsia dailininke ir į Ignaliną atvežti dar ne vieną parodą, plačiajame pasaulyje garsinti savo ir savo miesto vardą.
Parodą galima lankyti visą gruodžio mėnesį. Kviečiame.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!