Esu Betliejuje, taigi Vakarų Kranto mieste. Šiame mieste buvau prieš keletą metų. Tada gatvėmis vaikščiojo ginkluoti kareiviai. Į Kristaus gimimo bažnyčią patekti buvo sunkoka. Vidurdienyje – minios maldininkų ir turistų, o įėjimas į šventyklą siauras ir žemas. Dviem žmonėms pro jį įeiti kartu beveik neįmanoma. Netgi normalaus ūgio žmogui tenka susiriesti perpus. Norėdama parodyti šventąją vietą, šį kartą ekskursijos vadovė ekskursantus prikėlė prieš penkias valandas ryto. Gatvės dar buvo tuščios. Betliejus yra Palestinos teritorijoje ir ribojasi su Izraeliu. Už kelių kilometrų Jeruzalė. Amerikos prezidentas dar nebuvo pasakęs savo kategoriško sprendimo Jeruzalę pavadinti Izraelio sostine. Ėdžių aikštėje grupelės maldininkų. Betliejus dar snūduriuoja. Bažnyčios durys užvertos. Netrukus į baziliką ima eiti piligrimai, atvykėliai iš Afrikos, Azijos, Europos. Erdvios bazilikos navos užstatytos pastoliais, užklotais brezentu. Ilgokai užsitęsė bazilikos remontas. Netgi šiam objektui trūksta pinigų.

Laiptais leidžiamės žemyn. Nedidelėje marmuru išklotoje nišoje stovi sidabrinė žvakidė. Piligrimai rankomis liečia nugludintą akmenį, kaip tikima, Šventąjį Kūdikėlį.

Prieš bazilikos remontą, jos viduje degdavo aibės žvakučių. Dabar, nenorint sukelti gaisro, žvakės dega kur ne kur, bet jos pardavinėjamos pačioje bažnyčioje ir prie jos. Gera dovana namiškiams šv. Kalėdų proga. Per milijardą žemėje gyvenančių krikščionių Didžiąją šventę sutiks žvakučių šviesoje.

Autoriaus nuotr.