Belaukdamas žiemos ir pirmojo ledo, dažnas žvejys mėgėjas netveria kantrybe – kada pagaliau ežerai užšals. O pasirodžius pirmajam ledui, galvotrūkčiais lipa ant jo net negalvodamas, kad žvejybos aistra akimirksniu gali virsti nelaime. Taip gruodžio 23 d. elgėsi ir į tėviškę pas motiną atvykęs 49-erių vilnietis. Lukošiškės ežeras šalia Dietkauščiznos nedidelis, todėl po šaltesnės nakties netruko užsitraukti ledo rūbu. Nors jis tebuvo vos 2–3 cm storio, vilnietis susigundė Kūčių stalui žuvų pasigauti. Nuėjęs nuo kranto apie 50 m – įlūžo…

Šis ežeras yra visai netoli valstybės sienos su Baltarusija. Patruliavę Tverečiaus užkardos pasieniečiai – jaunesnysis specialistas Valdemaras Murauskas ir vyr. pasienietis Karolis Meidus – iš pradžių atkreipė dėmesį į nepažįstamą automobilį prie ežero, o vėliau pro žiūronus pamatė skęstantį žmogų. Suskubę į nelaimės vietą, bandė nelaimėliui padėti, bet nesurado priemonių, kuriomis galėtų pasiekti įlūžusį vyrą. Apie nelaimę jie pranešė Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112. Pranešimas gautas 11.41 val. Dar už kelių minučių link ežero jau vyko Ignalinos PGT gelbėtojų ekipažas: Rasa Aidukienė, Aleksandras Ponomarenko ir Sigitas Papšys. Kelionė truko apie 20 min. Tokiame lediniame vandenyje netreniruotas žmogus ištveria 10–12 min., vėliau – mirtis…

Skaičiuojam. Iki skambučio apie nelaimę vyras vandenyje jau murkdėsi geras 10 min. Pridėjus ugniagesių gelbėtojų kelionės laiką – jau pusvalandis. Dar 10 min. prireikė gelbėtojams, kol su spec. priemonėmis (rogėmis, virvėmis ir kt.) pasiekė įlūžusį. Ir taip – apie 40 min., gal net 50. Šio laiko užtenka nuskęsti keturis kartus.

„Kai vyrą ištraukėme iš eketės, judėti ir kalbėti jis jau negalėjo, kūnas buvo sustingęs. Jį išgelbėjo smaigai, į kuriuos skęstantysis buvo mirtinai įsikibęs ir sustingęs, tarsi prišalęs prie jų, smaigai neleido kūnui panirti po ledu. Protas jau neveikė, tik instinktai. Sustingusį kūną pozoje pakeltomis ir išskėstomis rankomis perdavėme atskubėjusiems medikams. Buvo abejonių – ar jį medikai atgaivins“, – pasakojo gelbėtojų ekipažo nariai.

Vyras atsigavo, Kalėdas praleido ligoninėje, o vakar jau išvyko namo. Pasak gydytojų, vilnietis neatsimena, kas su juo atsitiko: nei kad skendo, nei kad jį išgelbėjo. Šis įvykis tarsi prilygsta Kalėdų stebuklui. Taip ir norisi sakyti – taip negali būti…

Autoriaus nuotr.