Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro interneto svetainėje www.kgbveikla.lt baigtas viešinti agentų archyvinių asmens bylų registracijos žurnalas. Jo viešinimas pradėtas 2012-ųjų pabaigoje, baigtas 2018 m. sausio 5 d. Išanalizuoti 1669 asmenų duomenys.

Centro puslapyje, kuriame penkerius metus palaipsniui viešinti žurnalo duomenys, buvo išryškintas svarbus prierašas: „Nežinoma, kokiu principu ir kokiu tikslu sudarytas šis žurnalas. Atidžiau ištyrus papildomus archyvinius ir įvairius kitus šaltinius apie sąraše esamus asmenis, nustatyta, kad dalis užverbuotų asmenų nedirbo kaip agentai. Manytina, kad jie sutiko bendradarbiauti tik norėdami ištrūkti iš čekistų nagų. Neatmestina tikimybė, kad kai kurie asmenys buvo įtraukti į sąrašą operatyviniais ar kompromitavimo tikslais. Sovietinis saugumas kartais (ginkluotos rezistencijos laikotarpiu net dažnai) sąmoningai skleisdavo informaciją apie žmogaus tariamą bendradarbiavimą su KGB“.

Darbas, kuris truko penkerius metus, buvo nelengvas pirmiausia dėl šaltinių trūkumo. 1990–1991 m. daug KGB dokumentų buvo sunaikinta arba išvežta į Rusiją, tarp jų ir KGB agentų asmens bei darbo bylos, kurios būtų tiesiausias ir patikimiausias kelias išsiaiškinant agentų veiklą. Nesant šių bylų, informacijos teko ieškoti tūkstančiuose KGB operatyvinių, agentūrinių, baudžiamųjų, spec. patikrinimo, bylų.

Analizės duomenys

Paviešintasis sąrašas, kaip ir daugelis KGB dokumentų, turi būti vertinamas kritiškai. Visas agentų registracijos žurnalas parašytas ranka. Keli pabaigoje įrašyti asmenys, įrašyti kiek kitu rašikliu, kita rašysena. Neišlaikyta chronologinio eiliškumo, todėl žurnale pateiktų duomenų patikrinimui buvo skirtas ypatingas dėmesys. Tarp pabaigoje įrašytų asmenų yra ne tik Donatas Banionis, Saulius Sondeckis, bet ir Antanas Urbonas, kuris išdavė Adolfą Ramanauską-Vanagą ir dėl jo bendradarbiavimo su KGB abejonių nekyla. Pabaigoje įrašytas ir kardinolas Vincas Sladkevičius, tačiau jo įrašymo aplinkybės pabaigoje lieka neaiškios – kiti dokumentai rodo, kad V. Sladkevičius buvo verbuotas 1958 m., tačiau nebendradarbiavo (agento darbo byla neužvesta) ir po metų iš agentūrinio tinklo išbrauktas bei ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tačiau, šalia įrašytas ir kitas vyskupas Liudvikas Povilonis, apie kurio ryšius su KGB buvo įtariama ir sovietmečiu.

Visi į sąrašą įrašyti agentai buvo verbuojami LSSR KGB arba kitų KGB padalinių. Tačiau ne visi su sovietiniu saugumu norėjo bendradarbiauti, be to, ne visų agentų darbas vertintinas vienodai. Kai kurie partizanų karo metu suimti ryšininkai, partizanai ar nesusiję su partizanais žmonės, norėdami ištrūkti iš NKVD, sutikdavo tapti agentais ar informatoriais, tačiau paleisti, pasitraukdavo į mišką, o apie verbavimą pranešdavo partizanams ar artimiems žmonėms arba slapstydavosi kitur. Buvo su pogrindžiu susijusių žmonių, kurie užsiverbuodavo leidus partizanams ir su jais derinant teikdavo NKVD-MGB dezinformuojančius pranešimus. Kai kurie žmonės po verbavimo bandė saugumiečius klaidinti, teikė jiems nenaudingas žinias, vengė bendradarbiauti, kiti, nebenorėdami bendradarbiauti, pasitraukdavo į Vakarus. Šalia minėtų asmenų, registracijos žurnale įrašyti: agentai, kurie išdavė partizanus ir už tai buvo jų nubausti mirtimi partizanų karo lauko teismo sprendimu, agentai smogikai, savo rankomis žudę partizanus, tarp jų ir nelietuviai, nesusiję su pogrindžiu, pasitelkti kaip smogiamoji jėga, daug žmonių išdavę agentai ar patys partizanus nužudę agentai.

Iš viso tyrimo metu komentarais papildyti 806 atvejai, dar 966 atvejais informacija gauta iš rastų agento kortelių. Kiekvieno žurnale įrašyto asmens istorija yra unikali, turi būti vertinama individualiai.

Tarp 1669 žurnale įrašytų agentų, 17 buvo KGB Ignalinos (Dūkšto) rajono skyriaus įskaitoje ar veikė mūsų rajono teritorijoje. Pateikiame jų sąrašą.

Petras Taluntis, Silvijaus, informatorius „Sausis“, gim. 1925 m. „Sausis“ buvo ir partizanas Juodis. 1945 m. legalizavosi, bet ginklą paliko partizanams. Užverbuotas 1946 m. sausį darbui tarp legalizavusių partizanų, bet nuo susitikimų slapstėsi ir vertingos informacijos nesuteikė. Iš agentūrinio tinklo išbrauktas, nes buvo suimtas už dalyvavimą komjaunuolio Neverausko nužudyme. LGGRT centro gen. direktoriaus 2002-04-18 įsakymu, P. Talunčiui suteiktas laisvės kovų dalyvio statusas.

Jonas Stankus, Vandos, informatorius „Tulskij“, gim. 1926 m. Daugiau duomenų nėra.

Antanas Panavas, Mykolo, informatorius „Šarka“, gim. 1921 m. Daugiau duomenų nėra.

Juozas Kindurys, Liudo, informatorius „Šilas“, gim. 1921 m. Daugiau duomenų nėra.

Genovaitė Šaukeckaitė, Jono, agentė „Balčiūnitė“, gim. 1931 m. Mokytoja, kaip agentė – „apsišvietė“, išsišifravo.

Balys Stepanėnas, Aleksandro, agentas „Solovej“, gim. 1919 m. Agento „Solovej“ duomenų dėka suimta daugiau nei 10 partizanų. 1940–1941 m. buvo NKGB slaptasis bendradarbis (agentas arba informatorius). Prasidėjus SSRS–Vokietijos karui turėjo pasitraukti į rytus, bet pasislėpė. Turėjo ginklą. 1941–1944 m. dirbo vokiečių įstaigose Švenčionių aps. Žinojo apie apylinkėse veikiančius sovietinius partizanus, raginamas prie jų prisijungti, nesutiko. Po Lietuvos reokupacijos, jis buvo suimtas, kaltintas dezertyravimu. 1944-12-14 byla buvo nutraukta ir B. Stepanėnas paleistas. Tikėtina, kad vėl buvo užverbuotas.

Leonas Kuncevičius, Juozo, agentas „Kalvis“, gim. 1923 m. Ryšių skyriaus viršininko pavaduotojas. Agento „Kalvis“ pateikiamos informacijos dėka buvo suimami katalikų dvasininkų vadovybė, buvo suimami ir pogrindžio dalyviai. L. Kuncevičius buvo Vilniaus dvasinės seminarijos studentas, tačiau mokslų nebaigė. 1945 m. liepą, įtariant jį esant organizacijos „Lietuvos partizanų sąjunga“ nariu, buvo suimtas. Tardymo metu prisipažino, kad buvo įstojęs į šią organizaciją, tačiau sakė nežinantis, kad tai buvo antisovietiškai nusiteikusi organizacija. Išdavė kelis organizacijos narius ir kitus jam žinomus antisovietiškai nusiteikusius žmones, tarp jų ir kun. Juozapą Brandišauską. 1945 m. rugsėjo 30 d. jo bylos tyrimas buvo perduotas LSSR NKGB 2 skyriui, po mėnesio L. Kuncevičius buvo paleistas. Tikėtina, kad paleidimas susijęs su verbavimu.

Alfonsas Radzevičius, Alekso, agentas „Alfa“, gim. 1926 m. Asmeniškai dalyvaujant agentui „Alfa“ ir remiantis jo pateikta informacija, suimta ir likviduota apie 50 partizanų. A. Radzevičius nacių okupacijos metais tarnavo Vokietijos armijos darbo batalione. Artėjant frontui pasitraukė į Vokietiją, 1944–1946 m. gyveno JAV ir Britanijos okupacinėse zonose Vokietijoje. 1946 m., kaip repatriantas, grįžo į SSRS. Iki 1947 m. pradžios buvo repatriantų filtracijos lageryje Narvoje. Ten pašauktas į Raudonąją armiją, tačiau iš tarnybos pabėgo ir pasitraukė į Lietuvą. Švenčionių aps., padedamas tėvo, prisijungė prie partizanų, slapyvardis „Tarzanas“. 1951 m. lapkričio 17 d. buvo suimtas ir po tardymo užverbuotas slapyvardžiu „Alfa“. Jam padedant, įvairiose operacijose buvo suimta daug partizanų vadų, kurie užverbavus taip pat panaudoti ieškant ir klaidinant kitus laisvės kovotojus. 1955 m. gruodžio 25 d. agentas „Alfa“, turėdamas ginklą, kurio negrąžino po užduoties vykdymo, nuvyko į Nemenčinę. Ten neaiškiomis aplinkybėmis užpuolė ir grasino ginklu kaimo tarybos pirmininkui Dudorevičiui. Už tai agentas „Alfa“ buvo suimtas ir nuteistas sušaudyti, tačiau padavus malonės prašymą jis buvo patenkintas ir bausmė pakeista į 10 metų lageryje.

Boleslovas Juodagalvis, Antano, agentas „Šiltenis“, gim. 1928 m. Pradinės mokyklos mokytojas. Agentas „Šiltenis“ aktyviai dalyvavo kovoje su ginkluotu pogrindžiu.

Kazys Bukauskas, Kazio, agentas „Gudas“, gim. 1920 m. Agentas „Gudas“ iki verbavimo Vytauto apygardos, Tigro rinktinės partizanas, rinktinės štabo žvalgybos viršininkas slap. Sakalas, Seklys. 1952-06-17 panaudojant agentų smogikų klastą, iškviestas į susitikimą, suimtas. Tardymo metu K. Bukauskas nurodė jam žinomus Vytauto apygardos, Tigro rinktinės partizanus, jų ryšininkus ir pagalbininkus. Buvo panaudotas operacijose, skirtose suimti arba nužudyti partizanus. 1952-07-06 kartu su agentais smogikais dalyvavo operacijoje, kurioje buvo suimtas partizanas Jonas Ožkinis-Desnaitis. Kiek vėliau dalyvavo operacijoje, kurios metu žuvo partizanai Julijanas Kliukas-Dagilis, Leonas Šinkūnas-Kipšas, Francišekas Pudnis-Indėnas, Papartis. Netrukus užverbuotas agentu smogiku „Gudas“. Siekiant suklaidinti partizanus, agentas „Gudas“ apsimetinėjo Vytauto apygardos, Tigro rinktinės štabo viršininku.

Jonas Vitėnas, Jono, agentas „Dūkštas“, gim. 1920 m. Agento „Dūkštas“ suteiktos informacijos pagrindu buvo pradedamos operatyvinės įskaitos bylos, suimtas 1 žmogus. Vėliau bendradarbiauti atsisakė.

Markelas Feofanovičius Bulatovas, agentas „Aidas“, gim. 1927 m. Veikė Ukmergės ir mūsų rajone. Remiantis LYA saugomais MGB dokumentais, M Bulatovas nacių okupacijos metu gyveno Ukmergės aps. Nuo 1944 m. antrosios pusės iki 1946 m. rudens tarnavo sovietų armijoje. Po demobilizacijos gyveno kartu su šeima ir dirbo dailide, o nuo 1947-12-24 tarnavo LSSR MGB Ukmergės aps. skyriaus stribų būryje Agentui „Aidas“ bendradarbiaujant su MGB, nužudyta apie 20 partizanų. 1952-06-17 naktį MGB 2-N valdybos spec. grupė, kurios sudėtyje buvo ir agentas „Aidas“, dalyvavo suimant Tigro rinktinės štabo žvalgybos skyriaus viršininką Kazį Bukauską-Seklį ir nužudant jo būrio partizanus. Vėliau kartu su spec. grupe dalyvavo kitose operacijose. Prieš keletą metų vyko jo teismas, kuriame „Aidas“ buvo pripažintas kaltu.

Vaclovas Berlinskas, Anupro, agentas „Berman“, gim. 1920 m. Jo pateiktos informacijos dėka buvo suimami žmonės ir likviduojami ginkluoto pogrindžio kovotojai. V. Berlinskas buvo partizanas Žilvytis. Partizanavo nuo 1944 m. gruodžio iki 1945 m. rugsėjo. Prisijungė, pasitraukęs iš Raudonosios armijos su ginklu. Priklausė LLA Tigro rinktinės (nuo 1945 m. Vytauto apygarda) Jono Kamarausko-Karijoto kuopos, Mamerto Kaukėno-Berželio būriui. 1945 m. rudenį kartu su broliu, pagal paskelbtą amnestiją, užsiregistravo Daugėliškio valsčiaus NKVD skyriuje. Ginklą atidavė NKVD. Remiantis LYA išlikusiais dokumentais, po registracijos buvo užverbuotas. Išdavė būrį ir padėjo čekistams jį sunaikinti: suimtas partizanas ir trys žuvę. Vėliau „Berman“ išdavė, kad Jurgeliškės k. apylinkėse slepiasi partizanai. MGB surengė operaciją, kurios metu jie buvo aptikti, susirėmimo metu keturi partizanai žuvo.

Jonas Bukėnas, Justo, agentas „Gintaras“, gim. 1920 m., dėstytojas. Jo suteiktos informacijos pagrindu likviduoti du partizanai. Daugiau duomenų nėra.

Juozas Bulka, Vinco, agentas „Bimba“, gim. 1925 m. Bene žinomiausias agentas. Nuo 1948 m. iki verbavimo buvo pavyzdinis partizanas Klajūnas, vėliau Vytauto apygardos štabo narys „Skrajūnas“. 1951 m. kovą pakliuvo į pasalą. Susišaudymo metu žuvo 6 su juo buvę kovotojai, o pats J. Bulka buvo suimtas (kitais duomenimis – pasidavė). Parodė jam žinomus bunkerius, kuriuos jis išdavė. Užverbuotas agentu smogiku. Apsimetinėjo fiktyvaus (su MGB priežiūra sukurto) „Šiaurės–Pietų partizanų srities“ štabo nariu. „Bimba“ charakterizuotas kaip sugebantis, patyręs, sumanus, gerai besiorientuojantis, iniciatyvus ir disciplinuotas agentas. Jam dalyvaujant ar padedant buvo suimti ar nužudyti 46 partizanai. Manoma, kad asmeniškai dalyvavo Vaičėno būrio sunaikinime Strazduose, Čibirų sodyboje. Prieš keletą metų Ignalinos prokuratūroje jam buvo iškelta baudžiamoji byla, vėliau perduota Generalinei prokuratūrai, tačiau jo neišdavė Baltarusija, kurioje jis gyveno. Mosaro miestelyje (Glubokojės r.) dirbo kunigu, kuriuo buvo įšventintas Lenkijoje apie 1987 m. Mirė Minske širdies operacijos metu 2010 m. Susirgo, kai jo pokario veikla pradėjo domėtis Lietuvos žurnalistai ir Baltarusijos opozicinėje spaudoje pasirodė straipsnių apie jo darbus.

Albertas Rakovskis, Juljano, agentas „Cvetkova“, gim. 1926 m. „Apsišvietė“, išsišifravo. Daugiau duomenų nėra.

Stasys Petravičius, Stasio, agentas „Mažytis“, gim. 1926 m. Iki verbavimo nuo 1946 m. buvo partizanas, slapyvardžiu „Klajūnas“, bet po penkių mėnesių užsiregistravo („legalizavosi“). 1950 m. vėl prisijungė prie Vytauto apygardos partizanų. 1951 m. spalio 28 d. per operaciją, kurioje dalyvavo ir agentas smogikas „Bimba“, buvo suimtas. Po suėmimo tardomas papasakojo apie savo veiklą, kitus partizanus. 1951 m. lapkritį pakvietė į susitikimą partizanus „Tarzaną“ bei „Lubiną“. Susitikimo metu, kuriame dalyvavo ir pats S. Petravičius, „Tarzanas“ buvo suimtas, o pasipriešinęs „Lubinas“ nužudytas. Po to S. Petravičius buvo užverbuotas agentu „Mažytis“ ir iš kalėjimo paleistas. 1953 m. birželį užmezgė ryšį su Algimanto apygarda, jam padedant pavyko suklaidinti ir suimti Kalnų srities vadą Joną Kimštą-Žalgirį, o vėliau jį užverbuoti. Jo informacijos pagrindu ir jam pačiam dalyvaujant likviduota buvo apie 50 partizanų.