Skaitau praėjusio penktadienio „Mūsų Ignaliną“ ir džiaugiuosi. O kaipgi nesidžiaugsi, jeigu ir valdžia pensininkams liepė džiaugtis: pensijos pridėjo. Laikraštyje parašyta, kad pensija didėja beveik 7 proc., arba, gaunant vidutinę pensiją, kuri pernai gruodį buvo beveik 302 eurai, net 21 euru.

Parašiau „net“ ir galvoju, ar teisingai. Žinoma, į kišenę – tai ne iš kišenės. Bet ką tokia suma šiais laikais reiškia? Tai dvigubai daugiau, negu pernai suėdė infliacija, kitaip tariant, kiek viskas brango. Valdžia sako, kad infliacija buvusi 4 procentai. Tų 4 procentų, skaičiuojant vidutinei pensijai – 12 eurų, pernai prarastų, jau, žinoma, niekas neatlygins. Visose šalyse taip: pernai infliacija buvo – šiemet pridės. Ir dar neaišku, kiek pensijos šiemet infliacija suvalgys.

Bet ir valdžia tą pabrangimą labai įdomiai skaičiuoja: į krepšelį, kurio pabrangimą vertina, sudeda pačius prasčiausius produktus, kokių net maisto bankas, kuris produktus  valkatoms renka, nepriima: jiems duok mėsos konservų, cukraus, kavos (ir kur tik Aurelijus, kuris gerbiamas Veryga, žiūri – tokiais nesveikais produktais liaudis maitinama).

Ir teisingai daro, čia aš apie maisto banką, nes priešingu atveju, jeigu prastus produktus į Maisto banką išpirktų,  pensininkai neturėtų ką valgyti. Arba bent jau valdžia negalėtų sakyti, kad pensininkai gali pigiai pavalgyti. 

Nuo pensijos truputį nuklydau – nors gal ir ne, kam pensija, jeigu ne maistui. Drabužių pensininkui nereikia, gali ir senus skudurus panešioti, niekas į jį jau nežiūri ir jis pats seksualiai nebepriekabiauja. Išimčių, žinoma, būna, bet taip elgiasi nebent tie, kurie didesnes pensijas gauna, nes iš tokio nieko daugiau nepaimsi, išskyrus pinigus.

Girdėjau, kad dar valdžia žadėjo už stažą pridėti – aštuonis eurus už dešimtį metų, kurie virš privalomo stažo, arba keturis eurus už penketą metų. Išeina po aštuoniasdešimt centų į mėnesį už kadaise dirbtus metus. Daliname iš dvylikos mėnesių – kiekvieną virš normos išdirbtą mėnesį valdžia įvertino šešiais ir šešiasdešimt šešiomis dešimtosiomis cento.

O kas daugiau gali norėti? Teisingiau, kas turi teisę daugiau norėti? Juk pensininkų su kokiais nors prokurorais nepalyginsi. Tiems į mėnesį, girdėjau, po penkis šimtus eurų pridėjo, tiksliau nepasakysiu, nes giminėje prokurorų nėra.

Tikrai ne veltui sakoma, kad Lietuva – švogerių kraštas, o prokurorai buvusiam policininkui Sauliui Skverneliui – tai tarsi švogeriai, mylėti juos reikia. Argi prokurorui penki šimtai – daug? Pensininkui daug būtų, o prokurorui – šiaip, smulkmena.

Pensininkui smagiau būtų, jeigu būtų medikams pridėję. Pensininkai dėl medikų labai stengiasi. Valdžia ragina pensininkus dirbti, bet jeigu pensininkas dirba, tai sveikatos draudimą turi antrą kartą mokėti, nors už jį jau valstybė sumoka.  

Bet medikams pinigų valdžia vis tiek neturi. Dabar, kai medikai patriukšmavo, Seimas jau suskato svarstyti, kiek jiems pridėti – ar šimtuko užteks. Prokurorams pridėjo be jokio svarstymo, todėl penkis šimtus. Medikams gal pridės po svarstymo, todėl tik šimtą.

Užtat dabar, jeigu medikai pernelyg garsiai spurdės, didesnių algų reikalaudami, kaip valdžia sako, politikuos, prokurorai visada galės parodyti, kur jų vieta.

Valdžią galima suprasti. Juk jeigu medikams pinigų trūksta, jie visada gali važiuoti dirbti į užsienį. O prokurorai tokios galimybės neturi, užsienyje jie nereikalingi, todėl jiems Lietuvoje daugiau mokėti reikia.

Aišku, galima paklausti, ką darys pensininkai, jeigu visi medikai į užsienį išvažiuos? (Beje, valdžiai, atrodo, irgi gydytis reikėtų.) Čia į tą klausimą labai trumpai atsakyti galime: medikai į užsienį, pensininkai, šiek tiek sveikuoliškai pagyvenę, į kapines, ir problemos nėra. Jeigu kurie ir išgyvens, tiems pensijas bus galima solidžiai pakelti, kad ir pensininkai gyventų oriai, kaip prokurorai.