Europos pinigai yra labai geras dalykas. Būkim atviri: jeigu ne tie pinigai, jeigu ne visokios programos, visokia parama ir visi kiti nubyrėjimai, Europos Sąjunga mūsų valdžios vyrams nebūtų tokia miela. Dabar jau nusišnekama iki to, esą tie, kurie pasisako prieš Europos Sąjungą, yra Kremliaus agentai ir taikosi į Lietuvos saugumą.

Galime pasiguosti nebent tuo, kad Kremliaus agentų nedaug. Matyt, valdžios vyrams ir visai kompanijai Briuselis daugiau moka. Bet čia tarp kitko, juoba net pirštais į juos rodyti negalima.

Tarp sėkmingų briuselietiškų, tai yra, valdiškų pinigų įsisavinimo pavyzdžių pirmiausia norėtųsi paminėti kovotojus, teisingiau, kovotojas prieš smurtą šeimoje. Metų pradžioje jos labai suaktyvėjo ir pradėjo kovoti su smurtu.

Taigi, ar žinote, kad smurtą patiriančių, žinoma, moterų yra daugiau, negu jūs galvojate? Ne, jūs nežinote. Jūs net nežinote, kada tą smurtą patiriate. Jūs to smurto net neatpažįstate.

O aš, pasirodo, nieko neišmanau gyvenime, maniau, kad smurtą visada atpažinsi. Bet kovotojos su smurtu pasirengusios įrodyti man, kad aš veikiausiai patiriu ekonominį smurtą. Pavyzdžiui, sakau vyrui, kad jis man kokius nors kailinius (sovietmečio svajonė) nupirktų, o jis neperka. Ir tai jau yra smurtas.

LRT radijas nuostabią reklamą transliuoja. Moteriškė persmaugtu balsu aiškina, girdi, anksčiau vyras jai sakė“ „Mano pinigai – tavo pinigai“, o dabar jau reikalauja atsiskaityti, kam ji išleidžia pinigus. Nežinau, kaip jums, bet man, tokią „reklamą“ išgirdus, pirma mintis: matyt, moterėlė pradėjo pinigėliais žarstytis.

Kaip sau norite, bet jeigu vyras nežino, kur ir kam žmona išleidžia pinigus, tai jau jis ne vyras, ji – ne žmona, o svarbiausia – jie ne šeima. Normalioje šeimoje ir vyras, ir žmona žino, kam pinigai leidžiami.

O ką daryti dirbantiems visų tų lygių teisių kontorose? Pinigai skirti, Briuselis remia, Skandinavijos šalys – katučių ploja, kad ir Lietuva prie kovotojų prisidėjo, neleis vyrams moterų skriausti.

Beje, pagal vieną teoriją, kuria galite tikėti, galite ne, visokie judėjimai už moterų teises ir prieš smurtą šeimose ypač stiprūs, o neretai ir atsiranda Skandinavijos šalyse būtent todėl, kad moterys ten tikrai yra nuskriaustos. Tik skriaudžiamos jos ten yra seksualiai – todėl, kad šių šalių vyrai, taip sakant, nelabai pajėgūs, o tiesiai sakant – impotentiški.

Gal kai kurios (čia apsidraudžiu) mūsiškės kovotojos už moterų teises ir prieš jų skriaudikus irgi yra nuskriaustos seksualiai?

Pasiklausius, kaip „pokalbių laidose“ vadinamosios feministės aiškina, kad jos apskritai prieš santuoką, ir geriau gyventi susidėjus, kaip anksčiau sakydavo, skudurus susimetus, ir gimdyti nesantuokinius vaikučius, kaip anksčiau sakydavo, benkartus, tokių minčių kyla.

Taip, trūksta Lietuvoje tikrų vyrų, tikrų visomis prasmėmis. Kiti net savo moteriai tekėti už jo nebesugeba pasiūlyti.

Kaltos dėl to, beje, ir moterys, nuo mažų dienų saugojusios savo vaikelius nuo menkiausių gyvenimo skersvėjų, ir dabar glaudžiančios juos savo užuovėjoje, sijonais uždengtus. Gal nuo vyriškumo tabletės padės, kurias seimūnai ragina pardavinėti be receptų.

O kovotojoms prieš smurtą belieka palinkėti sėkmingiau Europos pinigus įsisavinti. Kuo garsiau jos šauks, kad yra skriaudžiamos, tuo daugiau etatų bus skiriama joms apsaugoti. Ir kuo daugiau kovotojų dirbs tose kontorose, tuo daugiau bus skiriama pinigėlių. Nes gal iš tikrųjų šiais laikais moteriškai išauginti vyrai jau nebesugeba apginti moterų?

Sekmadienį įsijungiau vieną bulvarinį televizijos kanalą, norėjau pažiūrėti žinias apie Nepriklausomybės aktą. Tačiau svarbiausia Lietuvai tą dieną buvo žinia apie tai, kaip vienas krepšininkas smurtavo prieš vieną „papais“ dainuojančią atlikėją, todėl Aktą parodė tik po gero pusvalandžio. Taigi, smurtas šeimoje daug kam naudingas.