Metams skaičiuojant paskutines dienas – gruodžio 28-ąją – Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Ignalinos rinktinės kolektyvas atsisveikino ir į atsargą išleido ilgus metus Lietuvos sienos apsaugai atidavusį kolegą, pasižymėjusį ypatingu darbštumu, kuklumu ir savo srities išmanymu – rinktinės vado pavaduotoją Štabo viršininką pulkininką Valentiną Urboną.
V. Urbonas gimė 1961 m. vasario 14 d. Bėčiūnuose. Baigęs Ignalinos vidurinę mokyklą, įstojo į Buvydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą (dabar – Vilniaus kolegijos Buivydiškių žemės ūkio studijų centras), kur mokėsi veterinarijos paslapčių. 1988 m. Valentinas baigė ir Lietuvos veterinarijos akademiją.
Darbinę veiklą pradėjo 1979 m. Iš pradžių Kazokinės kultūros namuose padirbėjo meno vadovu, o nuo 1980 m., baigus technikumą, dirbo veterinarijos gydytoju „Naujo gyvenimo“ kolūkyje. Iš čia Valentiną pašaukė į sovietinę armiją. Po dvejų metų jis tęsė darbą pagal įgytą specialybę. 1985 m. V. Urbonas paskirtas Ignalinos tarpūkinės gyvulių sėklinimo įmonės direktoriumi.
1988–1989 m., prasidėjus išsivadavimo Sąjūdžiui Lietuvoje, V. Urbonas aktyviai įsitraukė į jo veiklą. Buvo vienas iš dalyvavimo Baltijos kelyje organizatorių. Netrukus įsitraukė ir į krašto apsaugos kūrimo verpetą savo krašte. 1991-aisiais oficialiai įsidarbino Krašto apsaugos departamento (KAD) Ignalinos rajono komendantūroje, o prasidėjus šauktinių kariuomenės formavimui, tapo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Ignalinos rajono komendantūros jaunuolių apskaitos ruošimo ir pašaukimo poskyrio vyresniuoju specialistu.
„Pirmasis šaukimas buvo nelengvas. Teko visaip įkalbinėti jaunuolius. Tarnyba sovietinėje armijoje turėjo tokią neigiamą „šlovę“, kuri veikė ir jau nepriklausomoje Lietuvoje. Gerai, kad tuo metu egzistavo ir alternatyvi tarnyba. Tekdavo pasitelkti visus turimus psichologo sugebėjimus, dirbant su šaukiamojo amžiaus vaikinais (merginų tada dar neimdavo į kariuomenę – aut. past.). Tuo metu Pasienio apsaugos tarnyba paprašė šauktinių pagalbos, saugant valstybės sieną. Ignalinos užkarda galėjo apgyvendinti iki 40 kareivių. Iškilus tokio pobūdžio iššūkiams, perėjau ir pats dirbti sienos apsaugon. Tuomet organizuodavau šauktinių apgyvendinimą, maitinimą, prisidėjau prie valgyklos įrengimo ir kitų logistinių darbų“, – prisimena Valentinas.
1992 m. kovą V. Urbonas buvo paskirtas KAM Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės (jos vadas tuomet buvo Liudvikas Prontkelevičius) Ignalinos pasienio užkardos vado pavaduotoju (vadu buvo Vytautas Strolia).
„Kuomet pradėjau tarnybą užkardoje, sienos apsaugai buvo pradėti naudoti pirmieji arkliai ir pirmieji tarnybiniai šunys. Teko organizuoti atraminio punkto įrengimą ir raitųjų pasieniečių patruliavimą palei valstybės sieną. Likimas susiklostė taip, kad teko steigti ir pirmąsias užkardas ir įrengimo, ir padirbėti organizuojant pirmuosius valstybės sienos demarkavimo darbus“, – apie nuveiktus darbus pasakoja V. Urbonas.
Pasikeitus žinybinei priklausomybei ir KAM VSAT reorganizavus į Pasienio policijos departamentą prie VRM (PPD), 1994 m. V. Urbonas buvo paskirtas PPD Vilniaus pasienio policijos rinktinės Ignalinos užkardos vyresniuoju inspektoriumi. 1997 m. jis tapo šios užkardos vadu. Nuo 1999 m. sausio vadovavo Ignalinos pasienio policijos rinktinės Tverečiaus užkardai. Nuo 2000 m. balandžio V. Urbonas paskirtas Ignalinos pasienio policijos rinktinės, vėliau – VSAT Ignalinos rinktinės vado pavaduotoju Štabo viršininku.
2008 m. liepą V. Urbonui buvo suteiktas vidaus tarnybos pulkininko laipsnis.
V. Urbonas net 25-erius metus atidavė tarnybai valstybės sienos apsaugos sistemoje. Štabo viršininko pareigas ėjo nuo 2000-ųjų balandžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
Valentino žmona Audronė mokytojauja rajono mokyklose, dėsto tikybą. Šeima išaugino du sūnus. Tėvo pavyzdžiu pasekė ir sūnūs. Vyresnysis Valius baigė Lietuvos karo akademiją ir šiuo metu tarnauja Lietuvos kariuomenės Karinėse oro pajėgose – pilotuoja karinį sraigtasparnį. Jaunėlis Paulius taip pat pasuko brolio pėdomis – tarnauja Lietuvos kariuomenės Karinėse oro pajėgose, tik jo tarnyba arčiau žemės – oro erdvės stebėjimas ir kontrolė.
Valentinas – aktyvus Pasieniečių klubo narys. Ne tik dalyvauja, bet ir padeda organizuoti daugelį klubo renginių. Į klubo veiklą yra įtraukęs ir šeimą. Neatsilieka ir Valius. Jis taip pat Pasieniečių klubo narys nuo studijų Karo akademijoje laikų.
Už ilgametę pavyzdingą tarnybą V. Urbonas daug kartų skatintas valstybės, Vidaus reikalų ministerijos ir tarnybos medaliais, atminimo ženklais, vardiniu šaunamuoju ginklu, vardinėmis dovanomis bei padėkomis. Pulkininko apdovanojimų kolekcijoje yra Vidaus reikalų ministerijos 1-ojo ir 2-ojo laipsnių atminimo ženklai „Tėvynės labui“, VSAT 1-ojo ir 2-ojo laipsnio „Pasieniečio garbės ženklai“, VSAT atminimo ženklai „Už nuopelnus stojant į Šengeno erdvę“, „Valstybės sienos apsaugos apsaugai 80“, „Valstybės sienos apsaugos apsaugai 85“, „Valstybės sienos apsaugos apsaugai 90“ ir „Valstybės sienos apsaugos apsaugai 95“, visų trijų laipsnių atminimo ženklai „Valstybės sienos sargyboje“ (10, 15, 20 metų), Pasieniečių klubo 1-ojo ir 2-ojo laipsnio atminimo ženklai „Buvome, esame, būsime“ bei atminimo ženklas „Pasieniečių klubui 10 metų“. Prieš pat pulkininkui paliekant tarnybą VSAT, jis apdovanotas 1-ojo laipsnio pasižymėjimo ženklu „Už nuopelnus“.
VSAT Ignalinos pasienio rinktinės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!