Skip to content

Trys „Romnesos“ savaitės Maskvoje – vieni Lietuvai linkėjo sėkmės, kiti vadino fašistais

Jonas BALTAKIS

Gruodžio 22–sausio 14 d. Maskvoje vyko didžiulis festivalis „Kelionė į Kalėdas“. Visas dienas festivalyje dalyvavo pakviesti „Romnesos“ šakočių kepėjai. Jie dviejose Maskvos aikštėse viešai kepė  šakočius, kurie čia pat, kitoje palapinėje, pačių rusų buvo parduodami. Beje, kaina už šakotį 1200–1300 rublių (17–18 eurų), bet žmonės pirko. Krosnis pagal strigailiškiečių pateiktus brėžinius pasigamino patys. Taip festivalio metu buvo iškepta ir parduota apie tris tonas šakočių. Kepė keturios „Romnesos“ kepėjos, jos vilkėjo tautiniais drabužiais, atlapuose drąsiai segėdamos ir trispalves juosteles. Kaip „Romnesa“ pateko į Maskvą, kaip lietuviai ten buvo sutikti, kokie įspūdžiai liko? Žinant, kad politinė situacija tarp abiejų šalių nėra gera.

Ilga kelionė į Maskvą

„Romnesos“ savininkas Romualdas Spulis MI pasakojo, kad ta kelionė prasidėjo prieš pusę metų, kai paskambinę maskviečiai pasiteiravo, ar lietuviai iš Strigailiškio nesutiktų būsimajame šventiniame festivalyje organizuoti parodomąjį šakočių kepimą. Jiems buvo atsakyta – jei pinigų turi, o tai kainuos brangiai, tai galima ir organizuoti tokį kepimą. Maskviečiams reikėjo apmokėti visas kepėjų kelionės, gyvenimo viešbučiuose ir jų maitinimo išlaidas, pasigaminti kepimo krosnis, sumokėti už rusų mokymą kepti šakočius, žaliavas ir pan. Kreipėsi įmonės, bendradarbiaujančios su Maskvos merija ir organizuojančios būsimą festivalį.

„Rugpjūtį ar rugsėjį maskviečiai atvyko į Strigailiškį ir prasidėjo kalba. Pradėjom nuo to, kad mūsų kepėjai gali išvažiuojamuosius kepimo šou surengti kokioje Norvegijoje ar kitur Vakaruose, todėl ir kaina tokia. Pradžioje ji svečius išgąsdino, bet vėliau, kainą suderinę su Maskvos merija, finansavimą gavo ir reikalas įsivažiavo. Įdomu tai, kad atvykę į pirmąjį susitikimą, jie jau turėjo reklamos apie mūsų išvažiuojamuosius kepimus. Rusai nusipirko nemenką partiją mūsų šakočių, nusivežė į Maskvą ir ten sėkmingai juos pardavė. Vėliau suderinome visas detales ir prieš Kalėdas keturios mūsų kepėjos išvyko į Rusijos sostinę“, – pasakojo R. Spulis.

Apie festivalį

„Kelionė į Kalėdas“ rengiama kasmet. Festivalis vyksta miesto centre, netoli Raudonosios aikštės, Puškino ir Tverės aikštėse. Festivalio kvartaluose labai daug pompastikos. Viskas žiba, žėri, skendi šviesų ir ugnių jūroje. Prieš festivalio pradžią užtveriamos gatvės ir per naktį pastatoma daugybė scenų, kioskų, palapinių, namelių, naujamečių eglių. Festivalio interneto puslapyje rašoma, kad buvo įrengta 70 scenų ir aikštelių koncertams, pastatyta 200 papuoštų natūralių eglių, koncertuose dalyvavo apie 3500 artistų ir įvairių Rusijos regionų bei artistai iš Ispanijos, Vengrijos, Danijos, Čekijos, Suomijos ir Estijos. Festivalio išlaidos – 200 milijonų rublių (apie 2,8 mln. eurų). „Gruodžio 29 d. pats nuskridau į Maskvą, ten sutikau ir Naujuosius metus. Koncertai festivalio scenose vyko kiauras naktis, skambėjo įvairiausi muzikos žanrai, pradedant nuo operos. Atviroje scenoje žiūrėjom net baletą. Ir visi atlikėjai ne kokie saviveiklininkai, o profesionalai. Ta visa pompastika, puošyba ne visiems patiko. Nemažai paprastų rusų, ypač atvykusių iš provincijos, burbėjo: „Čia milijonus sudėjo, o žmonės pensijų negauna…“ Beje, nuvažiavus porą metro stotelių nuo centro, puošyba nublanksta. Tik kur ne kur matyti papuošta eglutė, nėra ir kito blizgesio“, – sako „Romnesos“ vadovas.

Ilgisi lietuviškų produktų

„Nors politinis klimatas su Rusija atšiaurus, buvau nustebęs gana palankiu, net šiltu maskviečių požiūriu į mus, nors, žinoma, buvo ir pavienių nedraugiškų žodinių incidentų. Dauguma žmonių Lietuvą prisimena gana šiltai ir su meile, kuri jiems atėjusi per skrandį. Maskviečiai pasiilgę mūsų maisto produktų. Važiuodamas partneriams nuvežiau lietuviškos dešros, sūrių, tai mes ikrą šaukštais valgėme, o rusai mieliau mūsų dešras ir sūrius šveitė“, – juokiasi ponas Romualdas.

Jis sako, kad Vakarų sankcijos labai paveikė jų rinką ir maisto kokybę, dėl sankcijų rusai daug prarado. Specialiai nuvykom toliau nuo centro pasižvalgyti po parduotuves. Maskvoje „vaikšto“ dideli pinigai, didelė perkamoji galia, todėl ir maisto kainos yra maždaug 30 proc. didesnės nei Lietuvoje. Parduotuvės pilnos, bet prekinė išvaizda prasta. Vitrinose gal du šimtai prapjautų dešrų pavyzdžių, bet jų spalva visų vienoda. Bando patys gaminti firminius itališkus ar kitus sūrius, rašo garsių firmų pavadinimus, bet skonis nieko bendro su skelbiamais brendais neturi. „Lietuva, lyginant su Rusija, pažangos prasme daugelyje sričių daug toliau pažengusi“, – įsitikinęs R. Spulis.

Labai daug vadinamų gastarbeiterių iš Kazachstano, Uzbekijos, Kirgizijos. Jie „užkiša“ visas skyles, kur tik reikia. Viešbučiuose tik administracija sava, visas kitas personalas – azijiečiai. Jie buvo ir „Romnesos“ aptarnaujantis personalas. Atvykėliai gauna po 500–700 eurų, bet dirba kasdien po 12–14 val. be poilsio dienų. Dažnai dirba iki išsekimo. Gal toks likimas laukia ir Lietuvos, tik pas mus galėtų dirbti (kaip Lenkijoje) ukrainiečiai ir baltarusiai. Galėtų, bet kol kas jiems daug nereikalingų įstatyminių barjerų. Juos teks keisti, laikas ir darbuotojų trūkumas privers tai padaryti.

Neįprastas akiai saugumas

Saugumui festivalio metu buvo skirta labai daug dėmesio. Sunkvežimiais užtvertos visos gatvės, vedančios į festivalio zoną, kad kokie teroristai, kaip Prancūzijoje, su automobiliais netaranuotų žmonių. Labai daug policininkų, jie stovi kas 2–3 metrai. Kepusi šakočius Laima Bukauskienė sakė, kad buvo neįprasta dirbti pareigūnų apsuptyje, nes Lietuvoje prie tokio vaizdo nesame įpratę. Metro stotyse ir kitur policininkai tikrina praeivių dokumentus, krepšius, bet tai daro pasirinktinai, daugiausia tikrina kaukazietiškos išvaizdos žmones.

Šaukštai deguto…

Šakočių kepėjos Laima Bukauskienė ir Inga Januškevičienė papasakojo savo betarpiškus bendravimo su maskviečiais įspūdžius. „Dauguma rusų ir Lietuvą, ir jos žmones gerbia. Ne vienas džiaugėsi, kad mes esame laisvi, kad mums sekasi, linkėjo sėkmės. Taip šneka tie, kurie pabuvojo Lietuvoje ar kitose Vakarų šalyse, ir patys savo akimis situaciją pamatė ir įvertino. O niekur iš namų neišvažiavę ilgisi sovietmečio, kai galėjo važiuoti laisvai į Lietuvą, nes ten maistas buvęs skanus. Tokie labiausiai paveikti Putino propagandos. Paklausia, iš kur mes, ir išgirdę, kad iš Lietuvos, paleidžia tiradą: „Jūs nacionalistai, fašistai, šaudyt jus reikia…“ Arba nepatikliai klausia, kas mums leidžia rusiškai kalbėti, kaip mums leido į Rusiją atvažiuoti?.. Kodėl mes nekenčiame savo rusų ir tyčiojamės iš jų?.. Bet tokių žodinių incidentų buvo vienetai, perdien po 3–4 sulaukdavom, o praeidavo juk tūkstančiai žmonių. Tarp piktai nusiteikusių – įvairaus amžiaus žmonės. Buvo 25–40 metų, bet daugiausia tokių buvo tarp pensinio amžiaus žmonių. 

Tikslas pasiektas

Svarbiausias tikslas buvo – šakočių ir Lietuvos reklama. Tai pasiekta. Per tris savaites Maskvoje sulaukta didelio žiniasklaidos dėmesio. „Romnesos“ kepėjos su trispalvėmis atlapuose pateko į kelis reklaminius klipus, miesto naujienas ir festivalio reklamą.

Parodomasis šakočių kepimas Maskvoje įvyko, kas toliau? „Dabar jie patys gali kepti šakočius, nes krosnis turi, žmonės apmokyti. Todėl planuoja įsteigti šakočių kepimo fabrikėlį, mes už pinigus perduosime jiems kepimo receptūrą ir technologijas. Rusai nori kepti „Romnesos“ kokybės šakočius, nori ir mūsų vardo. Jo neleisim naudoti, nes abejojam, ar jie išlaikys mūsų kokybę. Pradedant nuo žaliavų ir darbo sąlygų, baigiant žmogiškuoju faktoriumi. Jie nepadarys taip, kaip padaro lietuviai. Juk kodėl rusai neturi mersedesų, o turi tik gazeles? – svarsto „Romnesos“ vadovas.

Autoriaus ir festivalio „Kelionė į Kalėdas“ interneto svetainės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *