Neretai ignaliniečiai manęs klausia, kas ir kada bus statinyje, suręstame miesto paplūdimyje. Kaip žinia, jis ten „išdygo“ kaip savotiška kompensacija už dar 2007 m. išardytą buvusį Etnokultūros centro pastatą, kurio vietą užėmė didžioji „Maxima“. Kalbų būta įvairių: tai ten bus restoranas, tai motelis, tai konferencijų salė. Dabar jau galima pasakyti, kad visiškai neaišku, koks to pastato likimas.
Prieš Kalėdas pasibaigė teismų maratonas, kuriame rajono savivaldybė teisėsi su to pastato statytojais. Kalbant tiksliau, pastatas yra jį pastačiusios vienos Vilniaus firmos (pavadinimą draudžia minėti teismas, nes sprendimas nuasmenintas, tačiau galutinė Aukščiausiojo Teismo nutartis internete laisvai prieinama) nuosavybė, o teismai vyko ne dėl statinio, o dėl po juo esančio bemaž pusės hektaro sklypo, kurį savivaldybė konkurso būdu išnuomojo tai firmai. 2007 m. buvo išnuomota valstybinė žemė, nuomos sutartis sudaryta su Žemėtvarkos tarnyba.
Ta sostinės įmonė, kad laimėtų konkursą, tuomet pasiūlė nerealiai didelę nuomos kainą – šešiaženklę sumą (dar litais) už pushektarį žemės. Kai kasmet tą sumą reikėjo mokėti, įmonė nemokėjo, vėliau sumokėjo tik dalį. 2012 m. gruodį, teismui pasiūlius ir rajono savivaldybės tarybai pritarus sprendimui „Dėl pritarimo taikos sutarties projektui“, tarp rajono savivaldybės ir įmonės buvo sudaryta Taikos sutartis, kurią 2013 m. sausį patvirtino Vilniaus apygardos teismas.
Metai keitė metus, bet taikos sutartimi patvirtinti įmonės įsipareigojimai buvo vykdomi vangiai. Todėl 2015 m. gruodį rajono savivaldybė kreipėsi į tą patį Vilniaus apygardos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, kad įmonę priversti įsipareigojimus vykdyti – tiek dėl statybos darbų, tiek dėl nuomos mokesčio skolos. Tačiau gyvename stebuklų šalyje. Teismas savivaldybės raštą atmetė, nes esą taikos sutarties sąlygos įvykdytos: pastatas pastatytas ir net įkurta tuzinas darbo vietų (eidami pro šalį žvilgterėkite, gal tikrai jau veikia?). Pirmojo teismo sprendimas buvo skundžiamas visoms aukštesnėms teismų instancijoms iki pat Aukščiausiojo Teismo, bet visuose teismuose paliktas galioti pirmojo teismo sprendimas.
Savivaldybė pralaimėjo, viena paguoda – teismas nurodė, kad įmonė savivaldybei turi sumokėti nuomos mokesčio likutį. Aukščiausiojo Teismo sprendimas neskundžiamas, tačiau jei įmonė nesumokės priteistos jai sumos ir toliau, kaip numato įstatymai, nemokės 3 proc. nuo sklypo rinkos vertės, galima bus vėl kreiptis į teismą. Įmonė, mūsų žiniomis, nori parduoti šį pastatą, tačiau kas norės jį pirkti su tokia skolos uodega?
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!