Ignalinos krašto muziejus lankytojams atvėrė duris į naują parodą, atsivežtą iš istorinės Kauno prezidentūros muziejaus. Ji skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui ir pasakoja apie prieškario Lietuvos inteligentų gyvenimą. Nuotraukų ir tekstinės medžiagos ekspozicija  „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje: tarp tradicijos ir modernumo“ – tai labai įdomus žvilgsnis į to meto lietuvių inteligentų namų erdvę, gyvenimo būdą, tarpusavio santykius, madas, vaikų auklėjimą, atsidavimą savo veiklai, darbui ir šeimai. Vienas reikšmingiausių eksponatų – 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos Nutarimo dėl Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, įteikto Vokietijos vyriausybei, kopija.

Muziejaus darbuotojos parodai sukūrė jos dvasią atitinkančią nuotaiką: su gitaros muzika, dainomis,  pasakojimais ir mintimis apie tai, ką šių dienų jaunam žmogui reiškia meilė Lietuvai. Tai nuotaikai  pritaikytos ir interjero detales. Įdomu tai, kad baldai yra restauruoti, tačiau tikrai menantys vaizduojamąjį  laiką.

„Aš savo svajonę kūriau čia, Lietuvoje…“, – taip viltingai ir nuoširdžiai sakė muziejaus darbuotoja Agnė, pasakojusi apie parodą ir aiškinusi, kaip gi buvo suprantamas inteligento vaidmuo. Stasys Šalkauskis inteligentus vadino šviesesniąja visuomenės dalimi, kuri savo išsilavinimą ir žinias panaudoja tarnavimui visuomenei ir turi kilnią misiją pakelti tautos kultūrą į aukštesnį lygį. Inteligentui labai svarbus išsilavinimas, moralės ir etiketo taisyklės, kurių buvo laikomasi ir viešumoje, ir namuose.

Inteligentų šeimose laisvalaikį skirdavo knygų skaitymui, muzikos klausymui, teatro spektakliams, kinui, ilgiems pasivaikščiojimams, iškyloms gamtoje. Tuoktis įstatymai leido vyrui nuo 18, moteriai – nuo 16 metų amžiaus. Tarnautojų šeimose augdavo 2–4 vaikai. Darželių buvo labai mažai. Turtingesnės šeimos samdydavosi aukles, virėjas. Auklės dažnai būdavę užsienietės, todėl vaikus mokydavę ir kalbos. Būdavo stengiamasi vaikams sukurti kuo laimingesnę vaikystę, daug dėmesio skiriama jų meniniam auklėjimui. Nemažai pasiturinčių šeimų globodavo našlaičius ar juos įsivaikindavo. Parodoje galima surasti daugiau nei šimtą vaikų užauginusios našlaičių globėjos Stanislavos Venclauskienės šeimos nuotrauką.

Vertinga paroda ir išradingu jos pateikimu pasidžiaugė renginyje dalyvavusi savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė. Ji linkėjo, kad kuo daugiau ignaliniečių apsilankytų muziejuje ir pajustų to mums tolimo, bet kultūriškai ir istoriškai labai vertingo laiko dvasią. Parodos lankytojai buvo pakviesti arbatos prie labai inteligentiško stalo. Visi ragavo sūrio, medaus ir „smetoniškojo“ trupininio pyrago.

Autorės nuotr.