Vasaris tapo tarsi šios žiemos budeliu. Gruodis ir sausis tik vaikiškai pakvailiojo, už tai vasaris atsigriebė už visą žiemą, ypač paskutinę savo egzistavimo savaitę. Tačiau diena jau ilgyn tįsta, tamsa traukiasi, tad šaltis stebuklų nesukurs, teks jam sprukti, pabrukus uodegą. Ir liks tik vienas klaustukas – kiek tas vasario šaltis mums kainuos šilumos pavidalu sąskaitose, kurias gausime?..
Gerų žinių sulaukėme iš Briuselio (net ir taip būna). Europarlamentarė Vilija Blinkevičiūtė pranešė (jos straipsnį šiandien spausdiname), kad Europarlamente dauguma jo deputatų (ir ES šalių vyriausybių) nutarė atsisakyti pavasarį ir rudenį sukioti laikrodžio rodykles. Tad gal jau šiemet, vėliausiai kitąmet, pradėsime gyventi vienu laiku. Tik dar reikės apsispręsti – kuriuo: vasaros ar žiemos…
Nors valstybės šimtmečio nuotaikos šildys dar visus metus, įspūdingiausi fejerverkai jau iššaudyti praėjusį penktadienį. Šventė visas rajonas, tai liudija informacijų apie renginius gausa iš seniūnijų. Jas spausdinsime antradienį, o pagrindinius Vasario 16-osios akcentus Linkmenyse ir Ignalinoje jau paviešinome. Bet aš ne apie tai. Vienas mūsų skaitytojas, anądien priėjęs prie manęs, sakė: „Regioninė (rajoninė) žiniasklaida protingesnė už tą didžiąją. Vasario 16-osios išvakarėse junginėjau lietuviškus TV kanalus ir putojau iš apmaudo: kurį kanalą bejungtum, laidos ne apie iškilią šimtmečio datą, o apie… kitą galą. Ta tema dabar seksualiniu priekabiavimu vadinama.“
Pykit nepykit mergužėlės, damos, moterėlės, bet jūs tapote baisesnės ir už KGB, žlugdant vyrų gyvenimus ir karjeras. Ypač įžymių ir tituluotų vyrų. Gal būsiu nesuprastas, bet man ši tema tapo jau išsigimusia, juokinga, bet ja vis dar springsta lietuviška žiniasklaida. Suprantu, kai skundžiamasi patirtu pažeminimu, pasireiškusiu neseniai ar itin brutaliai. Bet kai tarsi voveruškos sausį dygsta dešimties metų ir dar senesni liudijimai, kad kažkada „man ant papo“ ranką koks Poviliukas uždėjo – tai jau išties juokinga. Pašmaikštausiu. Žinote, po tos skaitytojo replikos ir aš krūptelėjau, susimąsčiau ir dabar nakties košmaruose per miegus gyvenu. Pradėjau skaičiuoti, kiek per savo jaunatviškus šešiasdešimt trejus šiandienos supratimu esu priekabiavęs. Mintyse, tarsi kino juostoje, keitėsi ir vardai, ir veidai. Aha, Marytę apkabinau, Onutei padėjau ranką ant nuogo kelio, Sigai krepštelėjau per minkštą vietą… Ne, tuomet nepataikiau, tad nesiskaito. O va kaimyno Agotai išties pliaukštelėjau… Dar Laimai ranką ant krūtinės buvau uždėjęs. Net du kartus… Trumpai tariant, ilgai galvojęs vienuolika incidentų suskaičiavau. Ir galvoju: o jeigu dabar visos jos mane apkaltins, faktus į dienos šviesą išvilks? Gyvenu ir drebu. Su viltimi – gal neprisimins, gal patingės, gal…
Apie švietimą. Vakar rajono savivaldybėje lankėsi ir švietimo klausimais domėjosi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akademikas Eugenijus Jovaiša ir Prezidentės patarėja švietimo klausimais Saulė Mačiukaitė-Žvinienė. Su svečiais susitiko rajono vadovai. Svečiai, išklausę informacijos apie švietimo įstaigų darbą rajone, prašė pateikti probleminių klausimų. Meras Henrikas Šiaudinis sakė, kad švietimo reikalams skiriama apie 32 proc. savivaldybės biudžeto. Visos mokyklos yra renovuotos, turi gerą mokymo bazę, kompiuterinį aprūpinimą, o pagrindinė problema – vaikų mažėjimas. Ignalinos rajone yra 1675 mokiniai, 461 į mokyklas pavežami, 329 lanko neformaliojo švietimo veiklas Ignalinos kultūros ir sporto centre, 180 – Miko Petrausko muzikos mokyklą, 760 lanko įvairius būrelius savo mokyklose, 388 dalyvauja valstybės finansuojamose neformalaus švietimo programose. Pastebėta, kad mokykloms trūksta psichologų, tačiau tokios kvalifikacijos specialistų šiuo metų tiesiog nėra, todėl arba reikėtų jų užtektinai parengti, arba atsisakyti tos nuostatos, kad mokykla be psichologo negali egzistuoti. Akcentuota, kad mažoms kaimų mokykloms yra gana sudėtinga išgyventi iš mokinio krepšelio. E. Jovaiša pritarė mero mintims ir sakė, kad rajono mokyklų tinklas labai nuoseklus ir čia jokių galimų pakeitimų jis nematantis. Kalbėdamas apie naujoves, svečias nurodė, kad planuojama įvesti privalomąjį priešmokyklinį ugdymą nuo 5-erių metų, o priėmimą į pirmą klasę – nuo 6-erių. Aptartos kitos temos…
Linkėdamas atlaikyti seniai patirto tokio šalčio ataką, atsisveikinu iki pavasario. Kitas penktadienis jau kovą.
Džiugių savaitgalio žiemos pramogų!
Redaktorius
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!