Baigiasi kalendorinė žiema, o už lango tarytum viduržiemis. Skirstymas į metų laikus vis labiau nebeatitinka prasmės. Kovas jau tampa žiemos mėnesiu, rugsėjis – vasaros tęsiniu, gruodis – rudeniu. Daug buvo kalbama, kad iš mūsų regiono dingsta žiemos. Nieko panašaus, niekur jos nedingo ir, matyt, nedings. Kai pas mus vyravo kelių laipsnių šaltukai, nuo mūsų tiek šiauriau ir piečiau, tiek į rytus ir vakarus spaudė, galima sakyti, rekordinės žemos temperatūros, siautėjo pūgos. Tų šalčių likučiai užkabino ir mus. Tik labai keista girdėti komentarus apie mus užklupusius speigus, arktinius šalčius. Kokie ten šalčiai iki minus 20 laipsnių ar kelioms valandoms iki -25. Vyresnės kartos žmonės prisimena, kai šalčiai, didesni nei 30 laipsnių, užtrukdavo ne vienai parai.

Beje, kai daug kalbama apie visuotinį klimato šiltėjimą, jau dalis klimatologų kalba, prognozuoja apie mini ledynmetį, kuris turėtų prasidėti apie 2050 m. Gali atsitikti taip, kad vis eskaluojant kalbas apie planetos atšilimą, pasirodys, jog judame link mini ledynmečio. Mokslininkai prognozuoja, kad apie 2050 m. saulės aktyvumas kris apie 7 proc. Taip buvo atsitikę XVII a. viduryje. Tuomet buvo užšalusi Baltijos jūra ir žmonės ledu keliavo į Daniją. Atrodo, kad dar toli tie 2050-ieji, bet jau kuriami scenarijai, kaip reikės gelbėtis. Mat daugeliui Europos sostinių, didmiesčių grės didelės katastrofos. Prognozuojamas mini ledynmetis nereiškia, kad visa planeta atvės, atvirkščiai, labai atšils poliariniai regionai, kurie ir skandins vėstančius vidurio žemyno regionus.

O kas naujo pas gamtos gėrybių puoselėtojus? Nors vasaris – pats trumpiausias mėnuo, bet įvykiais jis  labai įsimintinas. Vasario 16-aja atšventėme atkurtos Lietuvos 100-mečio jubiliejų, ką tik baigėsi XXIII žiemos Olimpinės žaidynės P. Korėjoje, kur mūsų sportininkai, išskyrus  ignalinietį Tomą Kaukėną, kaip įprasta, niekuo nenustebino. Nors žiemiški orai pagal prognozes turėtų tęstis iki kovo antros dekados pabaigos, iki lygiadienio, bet tai nereiškia, kad nereikia ruoštis pavasariniams darbams. Kuo ilgiau vėluos pavasaris, tuo staigiau gamtoje vyks pavasario procesai, kurie stengsis kompensuoti prarastą laiką. Galvojant apie pavasarinius darbus, dar gana ilgokai teks rūpintis žiemiškais. Tai aktualu tiems, kurie verčiasi gyvulininkyste, nes vasaris ir kovas – prieauglio atsivedimo metas. O soduose vis dažniau lankosi kiškiai, stirnos. Nors neskelbiama, kad atėjo baltasis badas, gyvūnams gana sunkus metas. Padėtų nugenėtų obelų, kriaušių šakos, taip pat reikėtų, jei nebuvo padaryta, nubalinti vaismedžių kamienus, nes saulė dabar labai aktyvi, aižo žievę.

Nors dar vyrauja gana šalti orai, bet dienomis, kai saulė šviečia, pasigirsta vis daugiau balsų, garsų, kad žiemai ateina galas. Žvirbliai vis triukšmingesni, didžiosios zylės, žaliukės, bukučiai vis garsiau, linksmiau savo balsais skelbia,  kad pavasaris ne už kalnų. Ir mums reikia dažniau išeiti į gamtą. Idealu  ant slidžių – nuotaikai pagerinti, greičiau gripo virusą pribaigti. Tiesa, tikriausiai jau daugelis skaitytojų  apsidžiaugė radę internete žinią, kad japonų mokslininkams pagaliau pavyko sukurti vaistus, kurie gripo A ir B grupės virusus sunaikina per 24 val. Jei tai patvirtintas faktas, epidemijų, jau nekalbant apie pandemijas, būtų išvengta. Mat kol žmogus per savaitę pasveiksta, užkrečia dar 3–4 kitus. Po Kaziuko mugių lauksime ir nedrąsiai ateinančio pavasario. Juolab, kad jau yra pranešimų apie iš pietų sugrįžtančius paukščius.