Vasario 15 d. Vidiškių gimnazijoje vyko Valstybės atkūrimo Šimtmečio minėjimas. Visiems sugiedojus himną, renginio vedėjai Jokūbas Čeponis ir Ernesta Paslauskaitė pakvietė pradėti kelionę Valstybės atkūrimo Šimtmečio keliu. Šimtas metų… Tai daug ar mažai? Mažai – jei kalbame apie laiko sąvoką. Daug – jei Šimtmetį suvokiame ne tik kaip priežastį iškilmingai paminėti svarbią sukaktį, bet ir kaip paskatą susimąstyti apie praeities svarbą dabarčiai ir dabarties klausimus praeičiai: ką valstybei ir visuomenei pavyko nuveikti per Šimtmetį? Šioje kelionėje visi buvo kviečiami prisiminti tikrąsias vertybes: laisvę, tikėjimą, tiesą, bendrystę, Tėvynės meilę.

Į Šimtmečio kelionę visus žiūrovus palydėjo mokytojų Onos ir Vytauto Motiejonių atliekama daina „Lietuva brangi“. Kelionė buvo suskirstyta į dešimtmečius, tarsi į atskiras stoteles. Svarbiausia Šimtmečio data – Vasario 16-toji. Į 1918 m. vasario 16 d. įvykius, vykusius Lietuvoje prieš šimtą metų, mus nukėlė gimnazistai antrokai. Skaitovės Snežana Dolgova ir Livija Gruzdytė priminė svarbiausius įvykius, vykusius iki Lietuvos Tarybai pasirašant Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo Aktą. Scenoje matėme ir susirūpinusius signatarus, kurie kreipėsi į visus tokiais ir šiandieną labai aktualiais žodžiais: „Tau, jaunime, norim palinkėti, kad kur bebūtum pasaulyje, visados būk ištikimas savo kraštui , mūsų Lietuvai“.

5 klasės mokinių pasirodymas nukėlė į nepriklausomybės kovų laikotarpį, atskleidė Vilniaus ir Vilniaus krašto praradimą. Scenoje matėme išsipusčiusias Laikinosios sostinės ponias, Nepriklausomos Lietuvos prezidentus Antaną Smetoną ir Aleksandrą Stulginskį. O Austėjos Akinskaitės atliekama daina „Lituanica“ nuskraidino visų besiklausančių mintis į tuos tolimus laikus, kai lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno valdomas lėktuvas, sėkmingai perskridęs Atlanto vandenyną, sudužo iki galutinio tikslo belikus vos dešimtadaliui kelio…

Lietuvos okupacija 1940 m. buvo tarptautinis nusikaltimas, kuris nutraukė Lietuvos valstybės suverenių galių vykdymą ir pakeitė krašto istorinio proceso raidą – prasidėjo pusę šimtmečio trukęs sovietinės priklausomybės laikotarpis. Sovietų režimas vykdė fizinio ir dvasinio genocido politiką netgi karinėje tarnyboje, kurioje nukentėjo Lietuvos vaikinai, vyrai, tėvai. Šį skaudų Lietuvai laikotarpį įamžino gimnazistai ketvirtokai pačių sukurtame filme. Pro akis prabėgo Lietuvos vaikinų palydos į tarnybą sovietų kariuomenėje, išlydinčiųjų skausmas, sužaloti vaikinų gyvenimai.

Gimnazistai trečiokai savo pasirodymu nukėlė mus į laikmetį, kai prasidėjo pavieniai protestai prieš okupantus. Pirmasis buvo Romas Kalanta – Lietuvos Laisvės šauklys, savo gyvybę paaukojęs vardan Lietuvos Laisvės. „Kam daugiau gyventi? Kad šita santvarka mane lėtai ir negailestingai užmuštų? Geriau jau aš pats save ir iškart… Čia niekad nebus laisvės. Net šitą žodį LAISVĖ uždraudė“, – prieš dramatišką mirtį samprotavo devyniolikmetis. Šis įvykis sukėlė didelį atgarsį ir skatino Lietuvos išsivadavimo siekį, kuris peraugo į Sąjūdžio judėjimą.

Tarsi pratęsdami mintį, septintokai įdomiai, išradingai ir įtaigiai pristatė sovietinio okupacinio režimo Lietuvai primestą pilką, nykų, nuobodų gyvenimą. Ir tarsi prasiskverbęs saulės spindulys tuometinėje Lietuvoje buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas.

Kovo 11-oji. Ši diena nulėmė tai, kad šiandien galime gyventi laisvoje Lietuvos Respublikoje. Kad turime galimybę orūs stovėti tarp kitų tautų ir šalių. Kad esame laisvi ir pripažinti… Bet svarbiausia šios dienos dovana – būti laisvam, būti savimi, o visiems kartu būti atskira ir niekieno nevaldoma tauta, valstybe. Laisvė… Apie ją prabilo 6 klasės mokiniai atlikę dainą „Laisvė“, kuri beveik prilygsta Maironio giesmei „Lietuva brangi“. Ši daina iki šiol visus lietuvius jaudina iki ašarų ir jau tapo liaudies daina. Greičiausiai retas žino, kad daina sukurta pagal šviesios atminties poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraštį „Laisvė“. Prie šios dainos tiko šeštokų skaitomos Bernardo Brazdžionio patriotiškos eilės apie laisvę ir Tėvynę.

Minėjimo vedėjai patikrino ir žiūrovų atidumą. Buvo užduodami klausimai apie Lietuvos valstybę, o greičiausiai į juos atsakę buvo apdovanoti saldžiomis dovanėlėmis ir Lietuvos valstybės vėliavėlėmis.

Pradinių klasių mokiniai irgi labai ruošėsi šiam renginiui – jie Lietuvai skyrė smagių dainelių ir eilėraštukų.

Apie reikšmingą dovaną, padovanotą VDU profesoriaus Liudo Mažylio atkurtos Lietuvos Šimtmečiui, papasakojo gimnazistai pirmokai. Scenoje pamatėme Vasario 16-osios akto originalą lietuvių kalba, Berlyne atrastą profesoriaus Liudo Mažylio, prisiminėme euro įvedimą, klausėmės smagios dainos, atliekamos instrumentinės grupės ir vokalisčių.

Po gimnazistų pirmokų pasirodymo gimnazijos direktorė Jūratė Sveikauskienė pasveikino visus su atkurtos Lietuvos valstybės šimtmečiu, džiaugėsi gražiomis gimnazijos bendruomenės veiklomis sutinkant valstybės Šimtmetį ir linkėjo atsakomybės kuriant Lietuvos ateitį.

Lietuvos valstybės Šimtmečio minėjimas baigtas mokytojų Onos ir Vytauto Motiejonių ir visos salės atliekama daina „Lopšinė motinai ir gimtinei“ ir mintimis, kad mes turime labai daug – Tėvynę, kad už jos Laisvę turime dėkoti žmonėms, kurie padėjo ją pasiekti, ir dėkoti vieni kitiems, kad turime savo gimtąją šalį, bei suvokti, kad Lietuvos ateitis priklauso nuo visų mūsų, Lietuvos valstybės piliečių.

Organizatorių nuotr.