Viskas prasidėjo pernai per tarptautinį „Ežerų sietuvos“ festivalį, kuriame dalyvavo ir kolektyvas iš Kroatijos. Tuomet festivalyje apsilankė Kroatijos Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis Krešimiras Kedmenecas. Vėliau įvairiuose renginiuose, taip pat ir Paliesiaus dvare, buvo susitikęs su rajono meru Henriku Šiaudiniu, o šį sausį apsilankė rajono savivaldybėje ir sutarė dėl Kroatijos kultūros dienos Ignalinoje.

Ji surengta vasario 22 d. Pradžioje Ignalinos krašto muziejuje buvo atidaryta kroatų fotografo Davoro Rostuharo fotografijų paroda „Kroatija iš paukščio skrydžio“. Parodoje pristatytos 25 didelio formato Kroatijos vaizdų nuotraukos, darytos iš oro balionų, mažų lėktuvų, keletas yra fotografuotų dronais (paroda muziejuje veikia iki šiol). Kaip sakė lietuviškai prabilęs K. Kedmenecas, fotografas dirbo septynerius metus, ore praleido daugybę valandų, kaupdamas kadrus, kurių buvo keli tūkstančiai, parodai. Šį jo projektą palaikė pasaulyje žinomas žurnalas „National Geographic“ („Nacionalinė geografija“), išleido fotografo nuotraukų albumą ir suteikė jam savo prekės ženklą. Šis kroato projektas lygintinas su mūsiškio Mariaus Jovaišos projektu „Neregėta Lietuva“.

D. Rostuharo nuotraukose atsispindi įspūdinga Kroatijos gamta (Adrijos jūra, kurios pakrante šalis driekiasi apie tūkstantį kilometrų, kalnai, salos, jų Kroatija turi net 1161, nors gyvenamų yra tik apie 70), turtingos istorijos ir architektūros blyksniai, kultūra ir žemdirbystė. Ambasadorius sakė, kad kiekviena parodos nuotrauka turi savo istoriją (prie kiekvienos yra aprašymas), atsiprašė, kad autorius negali dalyvauti parodos atidaryme, nes dabar yra… Antarktidoje, Pietų ašigalyje. Paroda jau 1,5 metų keliauja po Lietuvą, Ignalina jai jau keturiolikta stotelė.

Parodą atidarė ambasadorius K. Kedmenecas ir rajono meras H. Šiaudinis. Jis dėkojo už ją ir sakė, kad šios nuotraukos iš šaltos ir snieguotos Lietuvos tarsi nukelia į saulėtą Kroatiją. „Ši šalis itin graži, mėgstama lietuvių atostogų vieta. Tokie renginiai tik dar labiau suartins mūsų tautas, leis vieni kitus geriau pažinti“, – sakė meras. Kroatijos teritorija penktadaliu mažesnė nei Lietuvos, tačiau teritorijos įvairovė stulbinanti. Prie Adrijos jūros veši palmės, o kitame pakraštyje, ties siena su Vengrija, pasak K. Kedmeneco, „sniego dabar daugiau nei Lietuvoje“. Meras ir Kroatijos ambasadorius apsikeitė dovanomis, svečias savo dovanų atvežė dar ir muziejaus direktorei Renatai Veličkienei bei Ignalinos gimnazijos direktorei Valentinai Čeponienei. Mat gimnazijoje taip pat vyko renginys, skirtas Kroatijos istorijai ir kultūrai. Pasak K. Kedmeneco, Kroatijoje dar per mažai žinoma apie Lietuvą, tad jo tikslas tą nežinomumą mažinti ir artinti abi tautas. Bendrauti padėjo ambasadoriaus asistentė lietuvė Jurgita Jozič.

Antroji renginio dalis vyko restorane „Žuvėdra“. Čia pristatyta Kroatijos virtuvė. Ignaliniečiai tąkart visą dieną ragavo kroatiškų patiekalų. Parodos dalyviai valgė sriubos su mėsa ir miltiniais kukuliais, slyvomis įdarytos vištienos, jautienos kepsnelių, kelių rūšių pyragų, tradicinio tešlos suktinio su varške ir špinatais. Pasak „Žuvėdros“ šeimininko Petro Mačiulio, patiekalus gamino restorano virėjos, kurias kroatai, tarp jų ir ambasadoriaus žmona, konsultavo ir mokė. Gaminti kroatiškus patiekalus „Žuvėdrai“ buvo nemenkas iššūkis, o sunkiausia buvo gauti kroatiško vyno, kurio į Lietuvą patenkama nedaug. Ragaujant patiekalus, vyno ant stalų taip pat netrūko. Toje šalyje yra dvi virtuvės. Adrijos jūros pakrantėje vyrauja žuvies ir jūros gėrybių patiekalai (čia stipri italų virtuvės įtaka), kitoje šalies dalyje – įprasti visai Centrinei Europai valgiai. Pasak ambasadoriaus, Kroatija neturi patiekalo, išskirtinai būdingo tik jai, bet didžiuojasi savo vynais, avių pieno sūriais ir vytintais kumpiais. Derlingose kroatų slėnių žemėse auga vynuogės, alyvuogės, citrusiniai vaisiai, slyvos, abrikosai ir kt. Susipažinus, ambasadorius pažadėjo „Mūsų Ignalinai“ atsiųsti kroatų virtuvės receptų. Pažadą ištesėjo, gautus receptus šiandien spausdiname. 

Kroatijos ambasadorius K. Kedmenecas „Mūsų Ignalinai“ davė trumpą interviu.

– Gerbiamas ambasadoriau, kaip supratau, šios parodos, apskritai Kroatijos kultūros dienos renginių tikslas – skatinti mūsų abiejų tautų bendradarbiavimą, siekti, kad kuo dažniau vieni pas kitus apsilankytume?

– Geriausias būdas žmonėms susipažinti – kultūra. Ji jungia tautas, skatina verslą, per kultūra žmonės atranda daug dvasinio artumo.

– Kokie dar renginiai planuojami šio bendradarbiavimo plotmėje?

– Norėtume galbūt supažindinti su mūsų folkloru. Pernai „Ežerų sietuvoje“ dalyvavo Zagrebo universiteto folkloro ansamblis, šiemet ar kitų metų pradžioje stengsimės dar ką nors pristatyti iš Kroatijos muzikinės kultūros.

– Šiandien susipažįstame su Kroatijos virtuve, o ar Jums patinka lietuviška virtuvė?

– O, puiki virtuvė (pasakė lietuviškai)! Tarp lietuvių ir šiaurinės Kroatijos virtuvių, kur aš gimiau, yra daug panašumų.

– O kaip jums patinka Lietuva, kaip šalis?

– Labai patinka, man ji tarsi antra tėvynė. Čia norėčiau gyventi kuo ilgiau.

– Ignalina yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartis su lenkų, čekų, vokiečių savivaldybėmis, vieni pas kitus lankomės. Ar neplanuojate bendradarbiavimo tarp Lietuvos ir Kroatijos plėtoti ir šia kryptimi?

– Yra tokių planų. Stengiuosi surasti partnerių Kroatijoje, bet tai nelengva, nes mano šalyje apie Lietuvą dar per mažai žinoma. Tačiau šia kryptimi dirbame ir, manau, Ignalinai Kroatijoje atrasime partnerį.

– Ačiū už pokalbį, gerų įspūdžių Ignalinoje.

Apie Kroatiją

* Kroatijos Respublika (Kroatija) – valstybė Europoje, Centrinės Europos ir Balkanų kryžkelėje, besiribojanti su Adrijos jūra pietuose, Slovėnija, Vengrija, Bosnija ir Hercegovina, Serbija bei Juodkalnija. Nuo 2009 m. – NATO, nuo 2013 m. liepos 1 d. – Europos Sąjungos narė. Plotas – 56 542 km2. Gyventojų – 4,21 mln. Sostinė – Zagrebas, valiuta – Kroatijos kuna (lietuviškai – kiaunė). Interneto kodas – hr, tarptautinis telefono kodas – 385.

* Kroatija skirstoma į 6 regionus: Istrija ir Kvarnero regionas, Dalmatija, Zagrebas, Centrinė Kroatija, Slavonija ir Baranija, Šiaurinės apygardos.

* Kroatai Balkanuose apsigyveno VII a. pradžioje ir čia sukūrė dvi kunigaikštystes – Dalmatiją ir Panoniją. Valdant Trpimirovičių dinastijai, apie 850 m. sustiprėjo Dalmatijos kroatų kunigaikštystė, kuri kartu su Panonijos kunigaikštyste 925 m. tapo karalyste, valdoma karaliaus Tomislavo. Kroatija po Pirmojo pasaulinio karo priklausė Jugoslavijai, po Antrojo pasaulinio karo – komunistinei Jugoslavijos SFR, tačiau 1991 m. iškovojo nepriklausomybę. Dėl jos vyko kruvini karai su Serbija. Nepriklausomybės diena – birželio 25-oji.

* Derlinguose šiaurės upių slėniuose puikiai dera slyvos, abrikosai ir vynuogės. Auginami ir linai − dėl pluošto, iš kurio audžiama drobė, ir dėl sėklų iš kurių spaudžiamas aliejus. Į šiaurę nuo sostinės Zagrebo plyti kalvų kraštas, o rytuose derlingą dirbamos žemės regioną Panonijos lygumoje riboja Dravos, Dunojaus ir Savos upės. Daugiau kaip trečdalis Kroatijos teritorijos apaugę miškais.

* Prieš karą šalies ūkis klestėjo. Karas nusiaubė valstybę, bet palengva ekonomika atsigauna. Savos naudingosios iškasenos leido plėtoti pramonę: aliuminis, geležis, derlingos žemės duoda gerą derlių: daugiausia vynuogių ir kukurūzų. Kroatijos ekonomikos pagrindas − lengvoji pramonė: kur ne kur statomi laivai, metalurgija, naftos perdirbimas. Taip pat ir turizmas duoda nemažą pajamų dalį.

* 2001 m. surašymo, 89,6 proc. šalies gyventojų yra kroatai, o didžiausia tautinė mažumayra serbai (4,5 proc.). Dar gyvena bosniai, vengrai, slovėnai, čekai ir romai. Šalyje galima susikalbėti angliškai, vokiškai bei itališkai. 87,8 proc. Kroatijos gyventojų yra Romos katalikai, 4,4 proc. – stačiatikiai.

* Dubrovniko senamiestis yra įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir pritraukia daug turistų. Kroatijos miestai Dubrovnikas ir Splitas, esantys Adrijos jūros pakrantėje, priklauso pasaulio istorijos bei kultūros aukso fondui ir yra globojami, bei saugomi tarptautinės UNESCO organizacijos.

* Šeši pasaulio paveldo objektai ir aštuoni nacionaliniai parkai liudija, kad Kroatija turi didžiulį kultūros lobyną. Kroatijos kultūrinis turtas atsispindi kartais gana neramioje šalies istorijoje − pirmiausia ji buvo Romos imperijos dalis, po to − Austrijos−Vengrijos ir Osmanų imperijų pasienio regionas.

Autoriaus nuotr.