Susisiekimo ministerija kuria grandiozinius planus, siekdama pagerinti saugumą keliuose, deja, tik tuose, kurie neveda į provinciją. Kitaip tariant, prižiūrėti kelius reikalaujama tik didmiesčiuose, kad būtų saugu žmonėms, o provincijoje, kaip žinia, skaičiuojami tik statistiniai vienetai, naudojami nurašyti „įsisavintoms“ ES lėšoms. Kita vertus, kai kuriais atvejais galėtume ir neverčiami įstatymo pasirūpinti vieni kitais. Norite – tikėkite, norite – ne, tačiau antradienio rytą N. Daugėliškyje, Ignalinos gatvėje, kurios ilgis daugiau nei 1 km, į griovį nusirito šeštas automobilis per 3 savaites. Priežastis, kurią ir pats kaimo gaspadorius seniūnas Juozas Paukštė pripažino – neprižiūrėtas kelias. Bet apie viską – nuo pradžių.

Ar verkti, ar… juoktis

Antradienio rytą mano žingsnį paspartino skambutis. Moteris įvažiavo į griovį N. Daugėliškyje. Tikrai nenustebau, nes puikiai žinau tą (ir visus kitus rajone) kelią. Nuskubėjau į įvykio vietą, mat moteris ryžtingai nusiteikusi perduoti žinią visai visuomenei, rajono savivaldybei, o paskui ir Teismui. Kokią žinią?

O buvo taip. Jūratė Pučelienė, dirbanti N. Daugėliškio parduotuvėje „Aibė“, ryte, kaip visada, važiavo į darbą. Atvažiuodama nuo Ignalinos ji ramiai įsuko į kaimo teritoriją, net nejausdama, kas jos laukė. „Vos įsukus pastebėjau priešais save artėjančius du automobilius. O šiemet nevalytame ir nebarstytame kelyje, kaip visada – trys gilios suledėjusiais mirties loviais virtusios vėžės. Prasilenkiantiems automobiliams reikia keturių. „Taigi, bandydama „išlipti“ iš ledo vėžių, atsidūriau griovyje. Automobilio greitis nesiekė 40 km/h. automobilį kelyje apsuko kelis kartus ir metė į griovį. Net nusupratau, kaip viskas įvyko… Aš taip pavargau nuo betvarkės šitoje vietovėje. Metai iš metų tas. Tik nesakykite man, kad nėra lėšų ir galimybių… Gyvenu Vidiškių seniūnijoje, o čia – N. Daugėliškio seniūnija. Ir ten, ir čia – kaimiška vietovė, ir sąlygos visur maždaug vienodos, tačiau niekada nėra lėšų, niekada nėra technikos, ir niekada nėra kam dirbti… Tiesiog Bermudų trikampis“, – sunkiai valdydama pyktį, nusivylimą ir ašaras beviltiškai šaukė Jūratė.

Užbėgdama skaitytojams vyrams už akių, iškart pasakysiu, kad minėta moteris – drausminga vairuotoja, jos automobilis prižiūrėtas, t. y. techniškai tvarkingas, o ir vairavimo įgūdžiai ne prastesni, nei didžiosios daugumos vyrų. Be to, kalbant su vietos gyventojais, ir apžiūrėjus „išartus“ kelio šlaitus, suskaičiavome, kad tai jau šeštas automobilis griovyje per kelias savaites. Pirmas ant griovio šlaito buvo „pakibęs“ greitosios pagalbos automobilis, o paskui jį sekė ir visi kiti. Paskutinieji – sekmadienį, pirmadienį ir šis antradienį.

Patekusi į autoįvykį, Jūratė iškart pati išsikvietė policijos pareigūnus ir atliko blaivumo testą, kurio rezultatus užfiksavo pareigūnai. Moteris jau iškart nusprendė, kad tai paskutinis lašas jos kantrybės taurėje ir kitas kelias – Teismas, o tam reikalingi visi tvarkingi „popieriukai“ ir teisėtai surinkti įrodymai.

Taigi, atvykus į vietą, aplinkui net oras kunkuliavo. Jūratė iškart paprašė drauge nueiti į seniūniją pokalbio su seniūnu. Pasvarsčius pamaniau, kad gal pats seniūnas norėtų pervažiuoti per kaimą iki įvykio vietos, tad paskambinau ir pakviečiau. Belaukiant seniūno, pro šalį pravažiavo kelios dešimtys automobilių ir net seniūnijos vyrai autobusėliu, bet net nestabtelėjo (čia gal toks vyriškas solidarumas?) Po kelių minučių atvažiavęs seniūnas nusišypsojo ir konstatavo, kad kaltas… greitis. Vairuotoja pašėlo. Na, juk suprantama. Iš kur jau čia gali būti greitis, kad visos mašinos juda kaip vėžliai. Supratus, kad  abu pašnekovai, nors ir vienas šalia kito, bet tuo pat metu transliuoja skirtingose erdvėse, ėmiausi „pokštaujančio ryšininko“ vaidmens. Aistroms aprimus, nusprendėme, kad reikia ištraukti automobilį. Su vairuotoja nusprendėme, kad reikia žmogaus, išmanančio šį reikalą, tad į pagalbą pakviečiau ūkininką Vaidotą Paukštę. Pasiligojęs ūkininkas akimirksniu prašymą perdavė sūnui ūkininkui Mindaugui Paukštei. Nespėjus apsidairyti, šis jau buvo čia pat. Maždaug per 8 min. automobilis buvo ištrauktas, o tam padėjo dar ir keletas vyrų. Vieninteliai sustoję pagelbėti broliai Rasteniai ir sodybos, į kurią įskriejo automobilis, gyventojas Vilmantas Petrauskas su draugu. Mindaugas pakeitė automobilio ratą, kuris buvo nuo smūgio išsimontavęs, ratlankis sulankstytas, o dėl sulenkto automobilio slenksčio ir dešinės pusės durelių, iki autoserviso automobiliu važiuoti buvo galima. Taigi, bendromis pastangomis automobilis buvo ištrauktas, tačiau kiek žalos sveikatai dėl išgąsčio patyrė vairuotoja, pasakyti sunku. Bent jau akimirkai atrodė, kad šįkart nugalėjo draugiškumas.

Seniūnas J. Paukštė pokalbio metu galiausia pripažino savo kaltę dėl kelio nepriežiūros. „Na, sutinku, kad gal mes ne viską padarėme, bet dabar jau nieko nebepakeisi. Technikos mes neturime tinkamos, žmonių taip pat nėra. Yra kaip yra. Aš siūlyčiau nevažiuoti šituo keliu. Juk galima apvažiuoti aplinkkeliu. Ką aš daugiau galiu padaryti… kreipkitės į Teismą“, – pokalbį baigė seniūnas.

Vis dėlto, teisingumo dėlei norėčiau mestelti akmenį ir į vairuotojų daržą. Pirma. Vairuoju jau per 20 metų, tačiau iki šiol nesuprantu vairuotojų logikos „padaryti“ keliuose 3 vėžes. Žinote, kurį laiką gyvenau 6 namų akligatvyje. Automobiliais žiemą kasdien važinėdavom dviese su kaimynu, tik savaitgaliais atvykdavo daugiau vairuotojų. Tačiau mūsų 1,5 km gatvelėje niekada nebuvo provėžų. Mes net nesitardami žinojom, kad nereikia važiuoti tomis pačiomis vėžėmis. „Išsilygindavom“ sniegą ant kelio dar iki pasirodant traktoriui. Antra. Kodėl seniūnija negali paskirti keleto budinčių žmonių, kurie reguliariai pereitų gatveles, paberdami druskos ir smėlio mišiniu. Ir nereikia juoktis. Žinau mūsų rajone vietovių, kur taip daroma, ir dėl kelio visą žiemą nėra jokių bėdų, ir provėžų nėra, nes vairuotojai ne tik apie save tą akimirką galvoja. Beje, nepastebėjau Daugėliškyje ir dėžių su smėliu. Taigi, pasistengti seniūnijos darbuotojams tikrai reikia, o gal ir į kokius „šeimininkiškumo“ kursus nuvykti ne prošal. Trečia. Dar nebuvo žiemos, kad nekraupintų ir netrumpintų gyvenimo keliai, vedantys į Mažėnus ar Mielagėnus (priklausantys ne seniūnijoms, o Kelių tarnybai). Galvokite, ką norite ir įstatymais dangstykitės kokiais norite, bet tai yra tiesa. Situacija galbūt kiek pasikeistų, jei žiemos sezonui Susisiekimo ministerijos ir Kelių direkcijos klerkų žmonas su vaikais apgyvendintume kokiuose Mielagėnuose, o kol čia gyvename mes, statistiniai vienetai, nepadės jokios Visatos jėgos.

Jei „Vizija 0“ tūkstančiai „ateitų“ iki provincijos

Prieš kelias dienas Valstybinės eismo saugumo komisijos posėdyje susisiekimo ministras Rokas Masiulis pristatė ambicingą Lietuvos saugaus eismo strategiją iki 2030 m. – ­„Viziją 0“. Šios strategijos prioritetai – saugesnė eismo dalyvių elgsena, saugesni keliai ir gatvės, saugesnės transporto priemonės ir efektyvesnė pagalba po eismo įvykių.

Tyrimų duomenimis, apie 90 proc. skaudžių eismo nelaimių įvyksta dėl pačių eismo dalyvių kaltės. Leistiną greitį viršija apie 65 proc. visų vairuotojų. 45 proc. vairuotojų kalba mobiliojo ryšio telefonais be laisvų rankų įrangos, apie 2–3 proc. vairuoja neblaivūs. 43 proc. pėsčiųjų nenaudoja arba netinkamai naudoja šviesą atspindinčias priemones. 45 proc. keleivių nesegi saugos diržų automobilių galinėse sėdynėse. Būtent šioms pagrindinėms problemoms spręsti strategijoje „Vizija 0“ numatytos įvairios priemonės.

Siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų gerokai saugesni, iki 2020 m. pabaigos Lietuvos keliuose numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių. Bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos priemonės. Planuojama, kad iki 2030 m. pėsčiųjų ir/ar dviračių takų tinklo ilgis valstybinės reikšmės keliuose padidės 18 proc.

2020 m. šalies magistraliniuose ir valstybinės reikšmės keliuose bus įrengti 37 daugiafunkciniai pažeidimų fiksavimo prietaisai, 400 stacionarių greičio matuoklių, 100 sektorinių greičio matuoklių.  2022 m. šalies keliuose veiks 200 sektorinių greičio matuoklių, bus įrengta 20 neleistino priešpriešinio lenkimo fiksavimo prietaisų.

Į numatytas eismo saugos gerinimo priemones iki 2020 m. planuojama investuoti apie 40 mln. eurų. Paskaičiuota, kad į eismo saugą investuotas 1 euras atneša apie 10 eurų naudą valstybei ir žmonėms.

O kad ši priemonė būtų efektyvesnė, derėtų ne svaičiojimams (seminarams, mokymams ir t.t.) švaistyti lėšas, o realiems darbams ir pagalvoti apie rajoninių kelių priežiūrą žiemos metu.

Autorės nuotr.