Skip to content

Rekviem žiemai, odė pavasariui

Pranas ZUBRICKAS

Bemaž visą kovą žiema, su retomis išimtimis, nenorėjo įsileisti pavasario. Bet kovas baigiasi ir žiemai atėjo galas. Tenka pastebėti: tie klimatologai, kurie dar neseniai visais kanalais mus gąsdino visuotiniu sparčiu klimato atšilimu visoje Žemėje, po šios žiemos pritilo. Svariausias argumentas – dėl klimato  atšilimo sparčiai tirpsta ledynai tiek poliariniuose ašigaliuose, tiek kalnuose. Bet yra mokslininkų, teigiančių, kad ledynai vis vien tirpsta ir tirptų gana sparčiai ir be žmogaus ūkinės veiklos įtakos. Matyt atėjo toks geologinis periodas, kai ledynai turi atsitraukti. Kad klimato kaita vyksta, niekas neabejoja. Stebimi didžiulė orų kaita atskirais metų laikais. Taigi ir šį kovą turėjome, kaip retą, šaltą, bet buvo gana daug saulėtų dienų. Tai labiausiai džiugino tuos, kurie turi įsirengę saulės jėgaines.

Nežiūrint, kad kovas nelepino šiluma (gal ir gerai, nes po šilto kovo didžiausia tikimybė sulaukti šaltoko balandžio, net dalies gegužės), bet, manau, tikri gamtos gėrybių puoselėtojai nesnaudė. Veiklos padaugėjo visų kategorijų mylintiems gyvąją gamtą – nuo kambaryje auginamo dekoratyvaus augalo, gėlių, iki stambaus ūkininko, valdančio didelį ūkį. Didieji pieno ūkio gamintojai su nerimu stebi pieno supirkimo kainų spartų mažėjimą. Greitu metu kelias karvytes turinčių gali ir nebelikti. Kiek prisimenu, nuo pat Nepriklausomybės pradžios visos valdžios deklaruodavo, kad rems, skatins smulkų ir vidutinį verslą, smulkiuosius ūkininkus. Taip „beskatinant ir beremiant“, juos baigia galutinai pribaigti. Liks tik stambieji ir bežemiai. O taip visi, kas myli žemės ūkio darbus, yra suplanavę ką sės, ką augins šiais metais, nes balandis prognozuojamas gana šiltas jau nuo pat šv. Velykų.

Atėjo pavasarinių mugių metas. Praėjusį savaitgalį Kaune buvo organizuota tradicinė kasmetė tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi…“ Mūsų regiono gamtos gėrybių puoselėtojams ši data tikrai netinkama. Žemė pas mus dar sukaustyta įšalu, daug kur tebeguli sniegas. Ir tai praktiškai kartojasi kasmet. Nemanau, kad mūsų krašto žmonės bus nuskriausti, pavasarinės mugės vyks ir Ignalinoje (balandžio 14 d.), ir kaimyniniuose rajonuose.

Gamtoje – didžiulis sujudimas. Kasdien į gimtinę iš žiemaviečių grįžta po vieną kitą sparnuočių rūšį. Sunkiausias metas buvo pirmiesiems, jų laukė gana dideli nakties šalčiai. Reikėtų paminėti kikilius, liepsneles, ligutes, vieversius, pempes, pagaliau ir pirmiesiems  atskridusiems baltiesiems gandrams buvo sunku susirasti maisto. Šaltis grįžusiems paukščiams nebaisus, iš žiemaviečių sugrįžus, tokiu oru sunku susirasti maisto. Bet kovo saulėtomis dienomis labai džiaugėsi pas mus žiemojantys sparnuočiai: žvirbliai, kuosos, alksninukai, žaliukės, geltonosios startos, bukučiai, geniai. O krankliai jau peri, nė nelaukdami tikro pavasario.

Jau, tikriausiai, dauguma jūsų spėjote paragauti klevo sulos, gal jau ir beržo. Belieka sulaukti pražystančių žibuoklių pamiškėse. Japonai jau džiaugiasi pražydusiomis sakuromis. Tiesa, jie nerimauja, kad gali jų netekti. Mat sakuras užpuolė invazinis ūsočių šeimos vabalas, kuris griaužia medienos žievę.

Belieka visiems gamtos mylėtojams palinkėti džiaugtis atgimstančia gamta, prasmingai ir džiugiai pasitikti šv. Velykas.

Naturephoto.lt nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!