Proletariato vadu vadinamas Vladimiras Uljanovas, labiau žinomas klikucha Leninas, kadaise pareiškė, kad yra tokia partija, kuri pasirengusi paimti valdžią Rusijoje. Kuo tas valdžios paėmimas baigėsi ir patiems rusams, ir aplinkinėms tautoms, visiems žinoma.
Bet dar niekam nežinoma, kuo baigsis dviejų kairiųjų partijų, norinčių paimti valdžią, susikūrimas Lietuvoje – po to, kai praėjusį savaitgalį įsikūrė LSDDP, antrosios buvimo teisiško įteisinimo nereikėtų ilgai laukti. Gal kokios kitos partijos įteisinimas ilgiau užtruktų, o kairiosios – vargu ar prireiks daugiau negu dviejų savaičių.
LSDDP nuo jau esančios LSDP pirmiausia skiriasi viena raide – D. Socialdemokratų darbo partija ji gal pasivadino todėl, kad į ją subėgo nemažai buvusių darbiečių. O bene pagrindiniu skiriamuoju bruožu kai kas įvardija tai, kad naujojoje partijoje daug senų kadrų.
Aptikau jau ir tokį LSDDP pavadinimo iššifravimą: Lietuvoje socialdemokratiškai dirbantys pirdūnai. Labai negražu, bet iš pavadinimo žodžių neišmesi.
Tenka sutikti, kad gerokai pagyvenusių „kadrų“ naujojoje partijoje daugiau, negu senojoje. Bet yra joje ir naujų veidų. Sakysim, Živilė Pinskuvienė, Andrius Šedžius, kurie netgi tapo seno ekskomunisto Gedimino Kirkilo, išrinkto partijos pirmininku, pavaduotoju. Jie irgi, kaip ir pirmininkas, jau pabuvojo ne vienoje partijoje, tarsi nebe jauni, bet nauji…
Teisybės dėlei reikia sutikti, kad ir LDDP senų kadrų liko. Seni – dar būtų pusė bėdos, visi pasensim, bet kad jų ir mąstymas senas išlikęs.
Štai teko skaityti straipsnį, šlovinantį Algirdą Brazauską – tą patį, kuris Lietuvos trispalvę vadino skuduru. Žinoma, garsiosios jo frazės nebuvo paminėtos. Gal prisiminkime?
„Kol kabės šitas skuduras, aš nekalbėsiu“ (Katedros aikštė).
„Į savarankiškos Lietuvos valstybės idėją aš žiūriu neigiamai“ (interviu savaitraščiui „Argumenty i fakty“).
„Kaip mes galime apsieiti be Tarybų Sąjungos? Tam, kuris tai padarys, aš Nobelio premiją duosiu.“ (dienraštis „Lietuvos rytas“).
Ir taip toliau. Dar galima prisiminti gėdingą ilgametės meilužės, už tuos ilgus metus „apdovanotos“ nediduku viešbutuku, „bufetavos“, prezidento žmona tapusios tik jam baigus prezidentauti ir po vyro pakišusios partijai ne vieną kiaulę, istoriją.
Tad be reikalo straipsnio apie A. Brazausko jubiliejaus šventimą autorius stebėjosi, kodėl „respublikinė“ spauda apie tai nerašė. Kai kurių dalykų geriau neprisiminti. Jeigu buvusieji to nesupranta, tai skyriaus naujojo pirmininko Valdovų rūmuose nesimatė. Gal kam gaila, bet jaunimas tokiuose dalykuose kartais geriau gaudosi.
Naujoji LSDDP jau ketina imti valdžią. Nedalyvavusi rinkimuose (balsuota buvo už LSDP), ji ir Seime naujų postų norės, ir ketina derėtis dėl koalicijos sutarties su „valstiečiais“, ir dėl teisingumo ministro posto, ir užsienio reikalų ministeriją „sava“ laiko.
O kadangi tų pačių postų ir LSDP nori, ir save vienintele teisėta LSDP laiko, įdomių pjautynių greitu laiku galime pamatyti.
Ir nors iki rinkimų dar daug laiko, dviejų socialdemokratinių partijų šansus juos reikėtų vertinti prasčiau, negu buvusios vienos. Visos pjautynės populiarumo nepridės. Ir kairiųjų rinkėjų balsai pasidalins, gal ne per pusę, bet pasidalins.
Na, nebent LSDDP tikisi, kad Ž. Pinskuvienės patirtis pravers. Šiaip ar taip, ji ne kartą buvo minėta balsų pirkimo skandaluose.
O kol rinkimų nėra – kaip jums patinka Vilijos Blinkevičiūtės užtikrinimas, kad laikrodžių rodyklių nebereikės sukioti? Tiesa, nebeatsimenu, šiemet nebereikės ar po dešimties metų.
O kaip patinka LSDP kandidatu į prezidentus vadinamo Vytenio Andriukaičio „pastebėjimas“ iš Briuselio, kad Lietuvai reikia įsivesti naujų mokesčių? Jis tarsi sveikata turėtų rūpintis… Matyt, irgi jau prie nusenusių turėtų būti priskirtas. Su tokiais politikais nė vienai partijai niekas nešviečia.
Bet vieną rekordą ši partija jau pasiekė: ji tapo dažniausiai pavadinimą keitusia Lietuvos partija – padarė tai jau dvidešimt kartų.
„Kauno dienos“ nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!