„Menų dūzgės“ – tai Ugdymo plėtotės centro inicijuojamas, Kultūros ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos palaikomas renginys, tradiciškai vykstantis mokinių pavasario atostogų metu. Šis kultūrinis sąjūdis skirtas mokytojams tobulėti, pasidalinti gerąja patirtimi, idėjomis bei siekti geresnės edukacijos ir mokymosi kokybės. Balandžio 3–6 d. visoje Lietuvoje „Menų dūzgės“ įdomias veiklas siūlė jau 5-tąjį kartą.
Vienas iš „Menų dūzgių“ renginių vyko Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijoje. Mokytoja metodininkė Nijolė Trinkūnienė vedė popierinių užuolaidėlių karpymo mokymus, kuriuose dalyvavo dailės ir pradinių klasių mokytojos. Renginio viešnia buvo žinoma mūsų krašto karpinių meistrė Dalia Pajėdienė.
Mokymuose prisiminta sena tradicija namus puošti popieriniais karpiniais. Balto popieriaus ažūrinius karpinius patiesdavo ir pritvirtindavo ant lentynėlių, krikštasuolių, šventųjų paveikslų, iškarpytos užuolaidėlės gražiai baltuodavo languose. Daugiausia karpydavo moterys paprastomis žirklėmis, dažniausiai iš atminties, raštų stengdavosi nekartoti, kurdavo vis naujus. Patyrusios karpytojos jau žinodavo, ką iškirps, arba pjaustydavo peiliuku, toks karpinys buvo labiau vertinamas, nes reikėdavo mokėti piešti. Karpiniais puošdavo ir kalėdinę eglutę, jie atstodavo žaislus: iš popieriaus iškarpydavo arkliukus, paukščiukus.
Mokymuose buvo pateikta karpinių istorija, parodytos muziejų archyvuose saugomų rankdarbių nuotraukos, grožėtasi raštų ir piešinių įvairove. Mokytojos smagiai ir kūrybingai leido laiką. Išklausę teoriją ir pačios piešė, lankstė, karpė, o paskui džiaugėsi savo darbu. Užuolaidėlės karpytos dviem būdais – lankstymo ir tinklelio pagrindu. Antruoju būdu rankdarbio raštas yra sudėtingesnis, meniškesnis, ažūriškesnis. Rezultatas buvo tikrai puikus. Tokios užuolaidėlės gali papuošti ir namų, ir mokyklos, ir įstaigos langus. Seniau tai būdavo buities detalė, o dabar gali tapti šventiniu akcentu.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!