Sulaukus pavasario – kaip ir turėtų būti – užgriuvo tradiciniai rūpesčiai. Jie, žinoma, ne nauji, nuo senų senovės visiems žinomi ir neišvengiami, tačiau mūsų požiūris į juos – kaskart netikėtas ir vis „aštresnis“. Todėl šįkart labai nuoširdžiai prašome Jūsų, mieli rajono gyventojai, pagalbos. 

Redakciją „užgriuvo“ Jūsų prašymai net iš keturių seniūnijų dėl esą nepravažiuojamų kelių. Kad jūsų prašymai ne „iš lubų nuleisti“, tą įsitikinome išvykę į pavasarinę ekskursiją. Nuotykių patyrėme į valias. Ir kartais visai malonu „išsimakoti“ purvyne. Žinoma, vienaip atrodo situacija, kada į purvyną važiuoji pramogauti, lyg ir tikėdamasis užklimpti, o kitaip atrodo, kai skubi į darbą ar veži vaiką į mokyklą ir užsėdi tame purvyne. Tačiau ir vienu, ir kitu atveju šiuo metu pakeisti nieko neįmanoma. Iš žemės dar neišėjęs įšalas, todėl paviršiuje ištirpęs sniegas, o prieš kelias dienas susikaupęs ir lietaus vanduo neturi kur pasidėti. Vienaip atrodo situacija atviruose laukuose, apšviečiamuose saulės ir prapučiamuose vėjo, tačiau pavėsyje skendinčiuose miško keliukuose išties sudėtinga. 

Žvyrkelių ir miško keliukų, vedančių į mažesnius kaimus, vienkiemius, nutolusias sodybas kiekvienoje seniūnijoje vidutiniškai yra po 150 km. Visi jie greideruojami, esant reikalui remontuojami. Tačiau dabar neįmanoma nieko padaryti (žemės įšalo fenu neatšildysi, vandens neišdžiovinsi). Prastūmus purvo sluoksnį, situacija pasikeis tik iki pirmųjų automobilių pasirodymo, o užpylus žvyro ant viršaus – šlapia „košė“ bus neįveikiama ir visureigiui. Taigi, tegalime apsiginkluoti kantrybe ir lukterėti. Seniūnai vieningai patikino, kad kai tik bus įmanoma, keliukus koreguos greideriu, kur reiks – užveš ir žvyro ar kitaip spręs problemą. Juk tas pats vyksta kasmet ir kasmet keliukai pagal galimybę tvarkomi. 

Kita vertus, padėti sau galime ir patys. Labai „gaspadoriškai“ atrodė kai kuriuose kaimo keliukuose akivaizdžiai ir pačių žmonių daroma tvarka. Išmuštose duobėse privežta ir tvarkingai pridėta akmenų, prakasti grioveliai vandeniui nutekėti į kelkraštį. Dėkojame ir mes žmonėms už tokį ūkišką požiūrį, manau, dėkingi šiems žmonės ir seniūnai. Jei visi bent po truputį prisidėsime prie bendro visų mūsų reikalo (patvarkysime keliuką, pakelsime šiukšlę, nupjausime kokią žolę ir t. t.) ir patys maloniau jausimės, ir pasaulis atrodys gražesnis ir sveikesni būsime. Vien keiksnodami ir reikalaudami (dažnai net neįmanomų dalykų) problemos neišspręsime.

Lzinios.lt nuotr.