Skip to content

Stumbrai – laisvi ar tik laisvėje?

MI informacija

Stumbrų – Lietuvos laukinių „šventųjų karvių“ banda gausėja. 200 raguočių populiacija per visą Lietuvą būtų labai mažai, tarkim, prie Kelmės 100 ha aptvare dar nesenai ganėsi ir puikiai išsiteko 60 bizonų, artimiausių stumbrų pusbrolių, tačiau Lietuvos stumbrai – laisvi, eina kur nori, daro ką nori ir keliasdešimties tūkstančių hektarų plotuose jų buvimas jau tapo įkyriu galvos skausmu ir vietos ūkininkas, ir gamtosaugininkams.

Medžiotojai į šiuos didžiulius žvėris žiūri iš šalies, stebisi, kodėl jų populiacija nereguliuojama, o šiemet, ten kur stumbrai laikosi, skaičiavo net tik jų pėdsakus sniege, tačiau, be jokios nuostabos, ir vizualiai juos apžiūrinėjo.

Pasak Antano Karoso, Kėdainių r. medžiotojų klubo „Šventybrastis“ vadovo, prieš keliasdešimt metų stumbrai būdavo retenybė – jei kur išeidavo, važiuodavome specialiai pasižiūrėti, nes visiems buvo įdomu pamatyti tuos keletą didžiųjų žvėrių. Šiuo metu banda labai išgausėjo. Mato juos ir ūkininkai, ir medžiotojai, tik džiaugsmo tai nebesukelia, nes stumbrų bandos daro didžiulę žalą pasėliams. Problema, ne todėl, kad stumbrų yra, o todėl, kad jų labai daug. Priešų stumbrai neturi, nors vilkų yra, bet jie stumbrų nepaima, be to, užtenka plėšrūnams stirnų ir danielių.

„Teigiama, kad stumbrų yra apie 200 (2017 m. duomenimis – 214) Tačiau, manau, kad jų yra žymiai daugiau. Suskaičiuojami tie, kurie vaikšto susimetę į bandas, šiuo metu – dideles, po 40–50 individų. Bet niekas nemato pavienių stumbrų, nelabai jų ir skaičiuoja, nes ne taip paprastai tai padaryti, juk žvėrys nesužymėti. Tarkim, vasario pabaigoje buvau dieną miške, su klubo kolegomis skaičiavome pėdsakus, mačiau eidamas 7 pavienius stumbrus. Be to, ar suskaičiuojamos nedidelės grupelės po 3–8 individus, kurių irgi neretai pasitaiko“, – abejoja medžiotojas.

Stumbrai laisvi, bet laukai jau užimti

Anot A. Karoso, stumbrai daugiausia žalos padaro ne suėsdami, bet ištrypdami pasėlius. Žemės ūkio kultūrų jiems užtenka visais metų laikais, ypač žiemą, kur pasėti žieminiai rapsai ar kviečiai, ten banda ir įsikuria.

Pernai, kadangi ruduo buvo labai šlapias ir liko nenuimtų cukrinių runkelių, stumbrai daugiausia laikėsi tame lauke. Žiemą kaip žiemą – blogiausia būna pavasarį, kai prasideda polaidis. Per dieną ir nedidelė banda taip „išaria“ 10–20 ha lauką, kad baisu žiūrėti. Pavasarį ūkininkui tenka javus atsėti, nes laukas betinka tik pūdymui. Tiesa, laikosi stumbrai arčiau miškų, į tolimesnius nuo pamiškės laukus nuklysta retai, nebent išbaidyti.

„Medžioklės taisyklėse stumbras yra įrašytas prie medžiojamųjų žvėrių, tačiau jį medžioti uždrausta visus metus. Keista tokia taisyklių dviprasmybė. Jei medžiotojas pamato nesveiką, susižalojusį elnią, stirną ar danielių, gali, net privalo jį sumedžioti, kad gyvūnas nesikankintų, nesvarbu, kad yra ne jų medžioklės sezonas. O stumbro niekas, niekada, jokiomis aplinkybėmis negali sumedžioti. Esame matę savo plotuose ir brandžių, ir jaunų apšlubusių stumbriukų, rašėme prašymus gamtosaugininkams, bet niekas neišdrįso suteikti teisės juos išimti iš populiacijos. Situacijų pasitaiko net graudžiai absurdiškų. Tarkim, prie Krekenavos automobilis nutrenkė stumbrą, atvyko gamtosaugininkai, medžiotojai ir visi kelias valandas laukė, kol sužalotas stumbras nusigaluos. Su meile gamtai to jau niekaip nesusiesi“, – stebisi medžiotojas.

Problemos – dėsningos

Pasak „Šventybrasčio“ klubo vadovo, jau nuo 2011 m. jie pradėjo rašyti po 1–2 raštus aplinkos ministrui, nes matė kas bus, kas gresia, kokios tendencijos, juk stumbrės jauniklius vedasi, kasmet raguočių skaičius vis sparčiau gausėja. Praėjo jau 7 m. nuo to laiko. Dėl ko nuogąstauta, tai ir įvyko. Dabar pradėta kažkas daryti ir jų klubo plotuose statoma gaudyklė stumbrams. Buvo bandoma laisvėje žvėris migdyti. Nelabai sėkmingai, bet gal iš klaidų bus pasimokyta. Netgi aptvare, kur patogu prieiti ir migdomuosius vaistus elniui suleisti, kad jį būtų galima kitur pergabenti, būna, kad gyvūnas nugaišta. Ar todėl, kad vaistai paveikia vidinius organus, ar dėl patirto streso – žvėris neatlaiko. Stumbrai – ne elniai ir jie ne aptvaruose, tad perkėlimo procesai bus labai sudėtingi, jei iš viso realūs.

„Manau, kad be medžiotojų pagalbos vis viena nebus apsieita. Dėl populiacijos valdymo, ligonių išėmimo iš bandos – nuogąstaujama, kad medžiotojai negalės jų atskirti. Kai būname medžioklės plotuose, matome stumbrus bemaž kasdien, medžiotojai nėra kvaili. Gal tik stumbrininkas Rytas Papšys juos mato dažniau nei mes, nes toks jo darbas. Su stumbrų problema susiduria ne visa Lietuva, tai aktualu tik 4–5 klubams, galima būtų iš jų tarpo po kelis žmones paruošti jėgeriais, kurie galėtų kvalifikuotai įvertinti ir žalos sveikajai bandai nepadarytų. Nieko nedarant ar darant tik tokiu tempu, kaip šiuo metu, tendencijos realiai nepasikeis, problema didės“, – konstatuoja medžiotojas.

Andriaus Misevičiaus nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *