Skip to content

„Darom“ kasdien ir vieną dieną tikrai bus padaryta

Didžiulė mūsų žmonių problema – nenoras ar baimė globaliai mąstyti. Vieni tesirūpiname savo kiemo reikalais, nenorėdami pripažinti, kad visiškai tiesiogiai mūsų kiemo reikalai priklauso nuo situacijos šalyje ir visame pasaulyje, o kiti, puikiai suvokiantys tai, bijo tą suvokimą įsileisti į savo širdį, kad… neįklimptų į depresiją. Suprantama, kad sudėtinga imtis rūpintis ir galvoti apie visą žmoniją, tad pradėkime rūpintis bent jau savo vaikų ir anūkų ateitimi. Jei kasdien ateičiai (konkrečiam darbui norimam tikslui pasiekti) skirsime bent po 15 min., tai per metus gausis 4 paros arba 12 darbo dienų. Per tokį laiką labai ženkliai galima priartėti prie tikslo. Vienas iš mūsų tikslų, kalbant apie žmonijos ateitį šioje planetoje – švari ir tausojama gamta. 

Surinkta 38 tūkst. tonų šiukšlių

Po žiemos atbunda visa gamta, išsijudina ir žmonės. Laukia begalės darbų namuose, sode, darže ir net… miške ar parke. Skamba nuostabiai. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kol vieni švarina aplinką, gamtą, kiti gi, tegalvodami apie savo asmeninį kiemą, labai neretai viską užkrauna ant „gamtos“ ir jos tausotojų pečių, savo šiukšles išmesdami kur pakliuvo, degindami, kas pakliuvo ir chemikalus liedami, kur pakliuvo. 

Kažkas pritaria, o kažkas gana skeptiškai žiūri į kasmet nuo 2008 m. organizuojamą švarinimosi akciją „Darom“ ir jos rezultatus, mat jos metu surinktas šiukšles iš parkų ir miškų reikia kažkam ir kažkur dar ir išvežti. O juk tai kainuoja! Šiaip jau nemokamų dalykų gyvenime nebūna. Čia kažkada mes gyvenome pseudorojuje, turėjom nemokamus butus, namus, į pievas cisternom liejom dyzeliną ir nešėm maišais „kombikormą“. Užtat dabar už visą tą gėrį padoriai atseikėta ligų ir mirčių, nes už dyka nieko negaunam: arba atseikėjama avansu, arba sumokama po to. 

Akcijos „Darom“ metu per 9 metus surinkta 38 100 tonų šiukšlių, deja, net ir dabar jų dar visur į valias. Ir akcijų dalyviai, ir miškininkai, ir vietos gyventojai kasmet renka tas atliekas, o jų vis yra ir yra. Gal mėnuliečiai jas čia sutempia? 

Apie „kakučius“

Nutirpus sniegui miestų ir miestelių skvereliai sumirga įvairiomis šunelių „kakučių“ spalvomis, formomis. Pritariu, kad iš estetinės pusės – tai tiesiog nepakenčiama. Bet galvojant apie gamtą ir jos tausojimą, žmonių sveikatą, tai mažų mažiausia reikėtų sukti galvą dėl tų „kakučių“. Lygint su kasdien buityje naudojama „tyliąja mirtimi“ – indų plovikliu „Fairy“ ar su iš automobilių variklių besisunkiančiais tepalais – gyvūnų ekskrementai yra maža problemėlė, kuri keliama tada, kai nebėra, kas veikti. Tragedijos daryti nereikia, bet susirinkti gyvūno paliktus ekskrementus gatvėje ar pievelėje – pagarbos kitam reikalas. 

Nepjaukim vienintelės šakos, ant kurios sėdime

Daug metų Ignalinoje veikia UAB „Utenos regiono atliekų tvarkymo centro“ atliekų surinkimo aikštelės. Viena jų – stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo ir saugojimo aikštelė. Čia galima atvežti kone visas jums nebereikalingas atliekas. Tik, žinoma, pristatant jas tvarkingai, išrūšiavus. Jei tai baldas, jis turi būti taip pat tvarkingai išrinktas. Stiklas, metalas, medis ir t. t. Atliekos priimamos nemokamai, išvežamos nemokamai, tad būkite malonūs. Kažkas juk už visa tai turi sumokėti, o mes bent jau išrūšiuokime jas. Tiesa, reikia prisiminti, kad priduodamų atliekų kiekiai taip pat ribojami, tad reikia pasiskaičiuoti. Vienam žmogui leistinas priduoti atliekų normas pateikiame lentelėje (žr. nuotr.). 

Už pusės kilometro nuo šios aikštelės veikia organinių atliekų surinkimo ir perdirbimo aikštelė. Čia priimamos visos organinės atliekos taip pat nemokamai, tačiau jos privalo būti švarios (be maišų, plastiko ir t. t.). O išvažiuojant galima pasiimti išties puikiai perdirbto komposto. Tiesa, už kompostą reikia vos ne simboliškai susimokėti (7,87 Eur. už kubą). Kai parduotuvėje už 50 l panašios struktūros žemių maišą susimoki kone 5 Eur., tai čia – išties simboliška kaina. Tik nepatogumas tas, kad pačiam reikia pasirūpinti žemių prisikasimu. Kompostas nesveriamas, o apskaičiuojamas pamatavus ilgį, plotį ir aukštį. Tarkim, automobilinė vidutinė priekaba (vienaašė) gali paimti nuo 0,7 iki 1 m3 komposto. Sakyčiau, abipusė nauda. 

Taigi, „Darom“ kasdien po truputį, gražinamės, švarinamės ir pasižadėję patys sau būti sąžiningesniais ir sąmoningesniais tauskime gamtą. Nepjaukime tos vienintelės šakos, ant kurios sėdime. 

Stambiagabaričių ir pavojingų atliekų aikštelėje per metus 1 gyventojas gali priduoti atliekų (kg): stiklo – 60, popieriaus ir kartono – 100, buityje susidarančių statybinių atliekų (baldų, čiužinių, metalo ir pan. – 200), elektros ir elektroninės įrangos atliekų – 200, padangų  – 5 vnt. (turint asmeniui du ar tris automobilius – 10 ir pan.).

Pavojingų atliekų: šiferio – 200, dienos šviesos lempų, termometrų – 1, atliekų iš cheminių medžiagų (dažų, naftos produktų ir pan.) – 30, baterijų, akumuliatorių – 50, vaistų – 1.

Mokslininkai patvirtino – gamta gydo

Atsidūrę arčiau gamtos – net ir prie vaismedžio namo kieme – darome savo pervargusioms smegenims paslaugą, teigia mokslininkai. Dar daugiau, joje praleidus ilgesnį laiko tarpą, mūsų organizme ima vykti tikri stebuklai.

Nustatyta, kad gamta kūrybiškumą gali pagerinti net iki 50 proc., o pasivaikščiojimas miške streso hormonų lygį sumažinti net 16 proc. Naujausi tyrimai parodė, kad nuolat stresą ir įtampą patiriantį šiuolaikinį žmogų ramina net ir virtuali gamta.

Jutos universiteto kognityvinės psichologijos specialistas Davidas Strayeris siūlo išbandyti „trijų dienų efektą“. Pasak jo, mūsų smegenys nėra nenuilstantys 1,4 kg sveriantys prietaisai, jos nesunkiai pavargsta. Nustoję skubėti ir dirbti, atsidūrę gražioje natūralioje aplinkoje, atsigauname, pagerėja protinė veikla. 

D. Strayeris tai pademonstravo su grupe žmonių, kurie po trijų dienų turistavimo laukinėje gamtoje kūrybinius galvosūkius sprendė 50 proc. geriau. Mokslininkas įsitikinęs, kad trijų dienų efektas tarsi nuvalo proto langą, o jį galima pajusti pakankamai ilgai pabuvus gamtoje.

„Anglijoje įsikūrusio Ekseterio medicinos mokyklos universiteto mokslininkai neseniai išanalizavo 10 tūkst. miesto gyventojų psichinės sveikatos duomenis ir didelės raiškos žemėlapyje pažymėjo, kur tiriamieji gyveno pastaruosius 18 metų. Paaiškėjo, kad žmones, gyvenusius arčiau žaliųjų erdvių, rečiau ištikdavo psichinis išsekimas net atsižvelgus į pajamas, išsilavinimą ir užimtumą.

2009 m. olandų mokslininkų grupė išsiaiškino, kad žmonės, gyvenę ne toliau kaip per kilometrą nuo žalios aplinkos, rečiau skundėsi 15 ligų, tarp jų depresija, nerimu, širdies ligomis, cukriniu diabetu, astma ir migrena. Gyvenant arčiau žaliųjų erdvių sumažėja mirtingumas, o kraujyje aptinkama mažiau streso hormonų“, – tyrimų rezultatus apžvelgia „National Geographic Lietuva“.

Įdomu tai, kad kitas tyrimas parodė, jog prie parkų ir žaliųjų erdvių gyvenantys žmonės rečiau serga ir vėliau miršta, net jei nesinaudoja tomis erdvėmis, t. y. tonizuojamasis jų poveikis juntamas nepriklausomai nuo to, ar einama pasivaikščioti į parkus.

Spėjama, taip yra dėl to, kad gamta visų pirma mažina įtampą. Jei pro langus matyti medžiai ir žolė, žmonės sparčiau sveiksta ligoninėse, pasiekia geresnius rezultatus mokyklose ir netgi mažiau smurtauja dideliu nusikalstamumu garsėjančiuose rajonuose. Streso hormonų, kvėpavimo, širdies ritmo ir prakaitavimo matavimų duomenys rodo, kad neilgas buvimas gamtoje ar net jos vaizdai gali nuraminti ir pagerinti veiklos rezultatus.

Tausokime gamtą, rūpinkimės ja ir ji mums atsilygins dešimteriopai, tausodama ir rūpindamasi mūsų sveikata.

Autorės nuotr.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje