„Apie psichologinį smurtą darbe esu girdėjusi ne kartą, tačiau apie tai rimtai nesusimąsčiau, kol pati su juo nesusidūriau. Tai yra žiauru, netaktiška, viskas vyksta be jokios pagarbos kitam, stengiamasi žmogų sunaikinti… Viso to aš neištvėriau ir buvau priversta išeiti iš darbo“.

Iš skaitytojos laiško

Nesutarimų tarp kolegų pasitaiko įvairiuose kolektyvuose. Konfliktas savaime nėra nei geras, nei blogas, jis tiesiog kyla. Neigiamą pobūdį konfliktas įgyja tada, kai jis nesprendžiamas arba sprendžiamas nekonstruktyviai.

Nesutarimai tarp kolegų turi ne tik atvirą ir konstruktyvią formą, kai aiškiai pasakoma, kodėl netinka bendradarbio elgesys ar darbo kokybė, bet konfliktai provokuojami ir paslapčia,  netiesiogiai, neetiškais būdais. Net sukuriamos situacijos, kai ilgainiui prieš bendradarbį nusistato kiti kolegos, vadovas. Psichologinis diskomfortas darbe pasiekia tokį lygį, kad žmogus savo noru palieka darbą. Psichologinio spaudimo tikslas – neetiškais, destruktyviais veiksmais kelti bendradarbiui nuolatinę emocinę įtampą, menkinti jį kaip specialistą ,kaip žmogų, mažinti jo pasitikėjimą savimi. Paprastai psichologinis spaudimas pasireiškia apkalbomis, šmeižtu, neetiškais pajuokavimais, nuomonės menkinimu, neadekvačiu darbo užduočių skyrimu ir pan.

Vienas pagrindinių dalykų, leidžiančių psichologiniam spaudimui klestėti yra tas, kad šis spaudimas subtilus, žmogus negali pateikti akivaizdžių įrodymų, kad taip vyksta. Neturėdamas įrodymų ir palaikymo iš aplinkinių ,žmogus bijo apie tai viešai kalbėti, dėl susidariusios situacijos kaltina save. Susidaro uždaras ratas: kuo labiau puolamas, tuo asmuo jaučia didesnę įtampą. Nesulaukdamas palaikymo, atsiriboja, jaučiasi bejėgis kažką pakeisti, tampa jautrus, irzlus, sunkiau bendrauja, bet kokią kritiką vertina kaip bandymą su juo susidoroti. Kolegos pastebėję, kad žmogus rodo silpnumą ir nesipriešina, dar intensyviau taiko psichologinį spaudimą. Dažnai prasideda atviras puolimas: aktyviai ieškoma klaidų, sukuriamos konfliktinės situacijos, provokuojama. 

Psichologinis spaudimas darbe dažnai atsiranda užsitęsus konfliktui tarp darbuotojų. Tačiau bet koks konfliktas, nesutarimas dar nereiškia, kad tai psichologinis spaudimas. Nesutarimą, kaip psichologinio spaudimo atvejį, galima vertinti tuomet, kai jis trunka ilgesnį laiką (mažiausiai šešis mėnesius), „puolamas“ tas pats asmuo sistemingai.

Paprastai psichologinio spaudimo atsiradimui ir įsitvirtinimui organizacijose įtakos turi vadovavimo kokybė (autokratinis vadovavimo stilius arba iš viso nėra vadovavimo, per didelis laisvės suteikimas), organizacijos kultūra( kai toleruojamos apkalbos, neetiškas elgesys su kitais), stresoriai darbe, darbo organizavimas.

Kyla klausimas: kaip į tai reaguoti ir tą problemą įveikti? Deja, atlikti tyrimai ir ilgalaikis stebėjimas byloja, kad tik kas dešimtam darbuotojui pavyksta tokią situaciją išspręsti teigiamai: išsiaiškinti santykius, nutraukti persekiojimą, toliau sėkmingai dirbti ir palaikyti gerus tarpusavio santykius kolektyve. Dažniausiai spaudimą patyręs darbuotojas palieka įmonę. Taip yra dėl to, kad susiklosčiusi situacija nėra lengvai pakeičiama, nėra lengva rasti sprendimus ,nes konfliktų sprendimo būdai, taikomi įprastose situacijose, čia neveikia.

Psichologinis spaudimas darbe, kokį gali patirti žmogus, laikomas ekstremaliu stresu: prarandamas pasitikėjimas savimi, prisitaikymo prie aplinkos galimybės, emocijų kontrolė, socialinis palaikymas. Tad kaip derėtų tokioje situacijoje elgtis? Pirmiausia objektyviai įvertinkite, kieno tai problema. Jei savo darbą atliekate gerai ir objektyviai vertinant nėra priežasčių „prikibti‘, nepradėkite kaltinti savęs  dėl to, ko nepadarėte. Ginkite savuosius interesus. Aišku, darykite tai konstruktyviais, suaugusiam žmogui būdingais būdais. Nustatykite aiškias skriaudėjo elgesio ribas ir nesivelkite į jo žaidimus. Parodykite, kad suprantate ir adekvačiai reaguosite į tai, kaip su jumis elgiasi skriaudėjas, parodykite, kad neketinate su tuo taikytis. Su jus puolančiu  asmeniu bendraukite viešai, tačiau konstruktyviai ir dalykiškai – nesivelkite į emocines diskusijas. Stenkitės išlaikyti savitvardą ir rūpinkitės savimi. Tobulinkite socialinius įgūdžius: lavinkite konfliktų sprendimo gebėjimus, plėskite draugų ratą, lanksčiai reaguokite į situacijas.

Savo klausimus galite siųsti šios rubrikos psichologei elektroniniu paštu psichologas55@gmail.com

„Shutterstock“ nuotr.