Skip to content

Kultūrinių augalų sėjomaina

Pranas ZUBRICKAS

Stipriai vėlavęs pavasaris kovą, su kaupu savas pozicijas atsiėmė balandyje. Gamtoje vykstantys procesai, ypač augalijos vegetacija, lenkia daugiamečius stebėjimo vidurkius savaite ir daugiau. „Sodybos“ priede (balandžio 17 d. numeryje) gamtos gėrybių puoselėtojams patarėme, kiek daržovių, vaiskrūmių ir vaismedžių reikia turėti savo sklype vienam asmeniui ar visai šeimai. Dabar, kai intensyviai sėjamos, sodinamos kultūros, svarbu žinoti, ką po ko sodinti ar sėti, kad gautume gausų derlių, neplistų ligos ir kenkėjai, nebūtų alinama žemė. 

Botanikai augalus skirsto ne taip, kaip juos skirsto kulinarai (vaisiai, lapinės, šakninės, prieskoninės kultūros), o į šeimas. Žinant, kokiai šeimai priklauso augalas, galima suplanuoti jam  pamainą. Labiausiai alina žemę kopūstiniai augalai ir porai, po jų moliūginiai, mažiau – bulviniai ir įvairūs svogūnai, o mažiausiai – šakniniai, nes jie maistines medžiagas ima iš gilesnių žemės sluoksnių. Labiausiai turtina dirvą ankštiniai augalai (žirniai, pupos, pupelės, lęšiai, soja). 

Sėjomainos planai sudaromi ketveriems metams. Po ankštinių reikia sėti kopūstines kultūras, kitiems metams eilė bus moliūginėms, trečiais – bulvinėms ir svogūninėms, ketvirtais metais – šakninėms kultūroms ir penktais (arba vėl pirmais metais) – ankštiniams augalams. Kenkėjams atbaidyti reikėtų pasisėti medetkų ir gvazdikėlių. O norint privilioti naudingų vabzdžių apdulkintojų, reikia pasėti mėtų, melisos, čiobrelių, šalavijų, agurklių. Liepą nukasus ankstyvąsias bulves, į jų dirvą galima sėti ropes, ridikus arba užsėti žaliąja trąša – žieminiais rapsais, garstyčiomis, rugiais. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Reklama ir skelbimai svetainėje