Ignalinos viešojoje bibliotekoje veikiančio Ignalinos Trečiojo amžiaus universiteto klausytojai, drauge su bibliotekos bendruomene, surengė nepaprastai jaukų, smagų ir šiltą susitikimą tiek miesto bendruomenei, tiek ir išties daugelio gerbiamam, ir nebijau pasakyti, kad nuoširdžiai mylimam, Ignalinos krašto garbės piliečiui, Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarui, žurnalistui, politikui ir visuomenės veikėjui Česlovui JURŠĖNUI, švenčiančiam 80-ies metų jubiliejų. Į šią išskirtinę „paskaitą“ susitikimą atvyko daugybė žinomų žmonių, nešinų gėlėmis, dovanomis, nuoširdžiais palinkėjimais, dainomis, muzika ir šypsenomis. 

Vos per trejetą valandų perbėgta ne tik per gerbiamo jubiliato gyvenimą, pažerta aibė pamokymų, patarimų, pasidalyta įžvalgomis. Prisiminta ir krašto istorija, siekianti Antrojo pasaulinio karo išvakares, politiko vaikystė Panižiškės kaime, mokslai Ignalinos tuometinėje vidurinėje mokykloje. Net ir gyvendamas bei dirbdamas sostinėje, Č. Juršėnas niekada nebuvo palikęs gimtosios Ignalinos žemės, jos žmonių, nes apie visa tai liudija daugybės žmonių prisiminimai įvairiais laikotarpiais, drauge patirtos akimirkos: kone kiekvienas turėjo ką pasakyti, ką prisiminti ir kuo pasidžiaugti. 

Česlovas Juršėnas – vienas iš tų žmonių, o gal ir vienintelis, kurio visiškai nesinori sieti su jokiomis partijomis. Šio žmogaus vidinė kultūra ir branda, inteligentiškumas ir išmintis negali būti priskiriama ir pasisavinama partijų ir kokių nors judėjimų, nes nei viena iš jų nėra to verta. Jokios politinės jėgos net ir toks ypatingas žmogus nesugebės „nuskaidrinti“, greičiau – priešingai. Todėl ypatingai gerbdama Č. Juršėną, pasakosiu tik apie tai, kas gera, teisinga, šviesu ir įkvepia. 

Žmogaus gyvenimo kelias prasideda namuose. Į pirmąją kelionę išlydi tėvai, įdėdami patarimų, pamokymų, kuriuos jie patys gerai žiną ir išmaną. Tėvų gyvenimiška patirtis, jei jie noriai ja dalijasi, yra neįkainojama. Gerbti žmones, mylėti knygą, siekti žinių… Šios dovanos – iš Č. Juršėno tėvelių. Tolimesnes besiformuojančio žmogaus keliones projektuoja mokytojai (dabar jau ir auklėtojai). Neteko gyventi anuo metu ir sunku suprasti, kas pasikeitė, tačiau žinau, kad anos kartos mokytojai ir nemažas būrys jų išugdytų mokinių išsiskyrė tomis pačiomis savybėmis: santūrumu, protingu griežtumu, saikingumu, elegancija, intelektu, gebėjimu sukaupti daug žinių (be interneto). Ir tais laikais, tik praūžus Antrajam pasauliniam karui, kada nuo Panižiškės iki Ignalinos mokyklos (dabartinės VSAT Ignalinos rinktinės pastato) driekėsi visomis prasmėmis sunkiai įveikiamas smėlio kelias, o skaityti tegalėjai šviečiant pilnačiai, po 80-ies metų Č. Juršėnas sugebėjo tapti „švyturiu“ kiekvienam, vos pradedančiam savąjį gyvenimo kelią, pavyzdžiu tiems, kurie padeda „ieškoti“ kitiems. 

Renginio organizatoriai, žinodami, jubiliato būdą, pasistengė šventę padaryti ir informatyvia, ir smagia. Įvairiuose archyvuose surinkę fotografijų, įamžinusių Č. Juršėno gyvenimo akimirkas, paprašė jas pakomentuoti. Ir tai padėjo dar kitu žvilgsniu pamatyti šį garsų visuomenės veikėją. Č. Juršėnas įsitikinęs, kad labiausia valdyti ir projektuoti gyvenimiškas ir dalykines situacijas jam padėjo žaidimas šaškėmis, o vėliau – šachmatais. „Šio pomėgio dėka aš išmokau greitai priimti sprendimus ir numatyti kelis ėjimus į priekį. Tai man padėjo net ir pirmininkaujant Seime. Kita vertus, užimant tokias pareigas, svarbiausia turėti daug žinių įvairiose srityse, išmanyti daugelį procesų, nes ten reikia pririmti sprendimus tuojau pat. Jei stoviniuosi ir eisi pasigilinti, pasisemti žinių, grįžęs nebeturėsi, kur jų panaudoti. Visi: ir ankstesnių, ir dabartinio Seimo nariai yra gerbiami ir svarbūs žmonės. Žinoma, nėra gerai, kai vieni kitus vadina idiotais ir panašiai. Tikrai taip nedera. Politikai turėtų elgtis solidžiau, atsakingiau. Dabartiniame Seime per mažai „kietų“ politikų, kurie tvirtai laikosi savo nuomonės, protingai kovoja už ją“, – teigia buvęs Seimo Pirmininkas Č. Juršėnas. 

Neįvardijo politikas garsiai to, tačiau ir mūsų visuomenei labai trūksta solidumo ir santūrumo, atsakingumo, kurie svarbūs dėl labai paprastos priežasties – neesant šių vertybių, nebelieka patikimumo ir saugumo. O žmogus niekada nesijaus ramus ir laimingas, jei nesijaus saugus. Straksim nuo vienos kojos ant kitos, sprendimus keičiam kas rytą ir kas vakarą, blaškomės po visą Europą skersai išilgai… Žinoma, tai – laisvė, bet tai – ne toji Laisvė, kuri padeda žmogui jaustis tvirtai stovinčiam ant žemės abejomis kojomis, ugdanti asmenybę ir auginanti tikrą, tvirtą, patikimą Žmogų.  

Pirmasis kraštiečiui ranką spaudė gimtinės kaimynas, meras Henrikas Šiaudinis. „Atkurtos nepriklausomos Lietuvos ryškiausia asmenybė – Česlovas Juršėnas. Žmogus, kuris visiems mums pavyzdys, kaip reikia tarauti valstybei ir žmonėms. Šia ypatinga proga visų ignaliniečių vardu Jums įteikiu „Sidabrinės lelijos“ apdovanojimą už nuopelnus, bendravimą ir bendradarbiavimą bei pagalbą vietos savivaldai ir žmonės“, – sakė meras H. Šiaudinis. 

Vienas paskui kitą ėjo sveikintojai su dovanomis, gėlėmis, apsikabinimais ir palinkėjimais. Visus juos „papuošė“ Ignalinos muzikos mokyklos bendruomenės muzikiniai sveikinimai. 

Turbūt sutiks ignaliniečiai, kad už šį, ir už visus kitus brandžius ir turtingus bei įkvepiančius susitikimus mes turime būti dėkingi Ignalinos viešajai bibliotekai ir jos globojamam TAU (Trečiojo amžiaus universitetui), o ypač Literatūros fakulteto klausytojams.

Išskirtinis ačiū ir pačiam jubiliatui – signatarui Česlovui Juršėnui ir savo įžvalgomis pasidalijusiam jo sūnui Sauliui Juršėnui, už „paskaitą“ apie gyvenimo vertybes, žinių galią, išmintį ir pagarbą žmogui, už dovanotą laiką ignaliniečiams… 

Autorės nuotr.