Žmoniškasis pavydas, nelaimingas atsitikimas ar…

Prieš pat šeštadieniui persiverčiant į sekmadienį, šviečiant pilnačiai, virš Kazokinės kaimo, Ignalinos sen., dangų nutvieskė milžiniška pašvaistė. Atvira liepsna degė buvusio Kazokinės dvaro akmeninis klojimas. Šis pastatas buvo avarinės būklės, keli metrai stogo įlūžę, todėl niekas juo nesinaudojo. Kita vertus, šis pastatas, kaip ir dar visas sąrašas įdomių statinių mūsų rajone, turi daugybę savininkų, kurie lyg savininkai, lyg ir ne, mat juridiškai nuosavybė neįteisinta – telikę vadinamieji pajininkų sąrašai. Šiame pastate jokių savaiminio užsidegimo šaltinių nebuvo, tą dieną žaibai taip pat nesitrankė, tad drąsiai galima įtarti padegimą. Klausimas – kam to reikėjo? Kalbamės su Ignalinos seniūnu Jonu Polito ir Kazokinės seniūnaičiu Gediminu Kardeliu.

Oficialus pranešimas

Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Ignalinos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresniojo specialisto Tomo Rakečio teigimu, sudegė buvęs dvaro kluonas 50 x15 m, degė atvira liepsna, nudegė stogas, sudegė apie 10 t šieno. Ugniagesiai gesino gaisrą ir budėjo gaisravietėje  iki sekmadienio 16 val., tačiau pirmadienio rytą seniūnas Jonas Polito dar kartą iškvietė ugniagesius, nes kilo pavojus vėl užsiliepsnoti likusiam šienui, apdegusiems rąstams. Vietoje budėjusių ugniagesių teigimu, įvykio vietoje be sudegusio šieno rasta kažkieno paslėptų (nežinia kada) keletas maišų salietros. Pasak, dirbusių vyrų, darbą sunkina aklinai pastatą užgožę gana aukšti Sosnovskio barščiai, kurie kėlė pavojų ir ugniagesių sveikatai, mat jiems reikėjo lauk nešioti apanglėjusius rąstus ir atlikti kitus darbus siekiat likviduoti gaisro židinius. 

Priešistorė

Neįmanoma jokiais būdais pateisinti noro ar ketinimo sukelti gaisrą, nesvarbu kokiais tikslais tai būtų daroma. Tačiau kažkas greičiausia būtent taip ir padarė. 

G. Kardelio ir J. Polito teigimu, dar 2002 m. į juos kreipėsi Remigijus Pikutis su pasiūlymu – nupirkti iš pajininkų klojimą. Šio darbo ėmėsi G. Kardelis. Jis surinko visus dokumentus, įrodančius pajininkų teisę į kluoną, susikalbėjo su jais. Tuo metu pajininkų buvo net 31. „Šis žmogus jau buvo restauravęs to paties dvaro malūną. Tą patį norėjo padaryti ir su klojimu. Be to, tuo metu jau buvo suderėta kiekvienam pajininkui po 2000 Lt. Tačiau paskutinę akimirką vienas iš pajininkų kategoriškai atsisakė parduoti savo dalį, todėl sandoris buvo sustabdytas. Po metu jis persigalvojo ir pats kreipėsi dėl pardavimo, tačiau jau buvo per vėlu. Dabar visi esam pakabinti nei šiaip, nei taip“, – sako G. Kardelis. 

Skelbiamas bešeimininkiu

Kadangi rajone yra daugybė pastatų-vaiduoklių panašios būklės, t.y., savininkai lyg ir yra, lyg ir nėra, Ignalinos rajono savivaldybės administracija nutarė kreiptis į teismą dėl tokių statinių pripažinimo bešeimininkiais ir jų perdavimo valstybės ar savivaldybės nuosavybėn. Apie tai paskelbta 2018 m. gegužės 17 d. 

„Normalu, kad esant keliems ar net kelioms dešimtims gaspadorių, tikru šeimininku nesijaučia nė vienas. Todėl ir palikta viskas likimo valiai. Tokie pastatai per jėgą primetami seniūnijoms. Mes juos pagal galimybę apšienaujam, kur reikia užkalam kokius langus, duris, kad nesirinktų vaikai ar išgėrinėjantys piliečiai ir teik žinių. Tiesių į tokį turtą mes neturime, o žmonės pyksta, jei kas negerai. Kadangi savivaldybė paskelbė apie objektų ketinimą pripažinti bešeimininkiais, tikimės, kad tokiu būdu greičiau atsakomybę prisiims teisių nenorintys prarasti pajininkai ir tvarkysis nuosavybės dokumentus, arba teismui paskelbus juos bešeimininkiais, savivaldybė galės juos juridiškai įtesinti ir kažkam parduoti aukciono būdu. Bet kuriuo atveju bus konkretus savininkas, iš kurio jau galima bus tikėtis ir prašyti tvarkos“, – sako J. Polito. 

Kalbant apie Kazokinės dvaro klojimą, tai šiandien, mirus net 14 iš 31 pajininko, paveldėjimo teisė į pajus perėjus jų vaikams, tad galima drąsiai dauginti dar pusiau ir skaičiuoti apie pusšimtį galimų savininkų. Jei bent vienas iš jų per 6 mėn. nuo savivaldybės pranešimo kreipsis su prašymu dėl teisės į nuosavybę ir prisiims savininko įsipareigojimus, šis procesas bus sustabdytas. 

Panašus likimas ir to paties dvaro arklidžių likimas. Nors šis pastatas masinio „griovimo“ laikais parduotas už simbolinę kainą, jo savininkas jau ir miręs, o galimi paveldėtojai – neaiškūs. Todėl ir arklidės skelbiamos bešeimininkės ir turės „pereiti“ visus reikalingus procesus, kol sulauks tikrojo savininko. 

Nei man, nei kitam

Visai tikėtina, kad kažkam iš pajininkų ar galimų pajų paveldėtojų nepatiko mintis, kad gali rastis savininkas šiam pastatui ir… opa, prikleti Kazokinės dvarą naujam gyvenimui. Nei man, nei kitam. Žmoniškasis pavydas neretai aptemdo protą ir patiems protingiausiems. 

Na, o mes gyvenkime su viltimi, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera. Galbūt kilęs gaisras savotiškas atskaitos taškas, nuo kurio viskas ims keistis į šviesiąją pusę. 

Bešeimininkiai rajono pastatai

Kazitiškio sen.

1. Dvaro sodybos fragmentų kluonas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 101) – Parko  g. 22, Kazitiškio k.;

2. Dvaro sodybos fragmentų svirnas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 101) – Parko  g., Kazitiškio k.

Ignalinos sen.

1. Kazokinės dvaro sodybos fragmentų kluonas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 102) – Panižiškės  g. 2;

2. Kazokinės dvaro sodybos fragmentų karvidė-arklidė (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 102, Dvaro g. 10, Kazokinės k.

 Mielagėnų sen. 

1. Svarstyklių pastatas, Gilūtų k.

Asmenis, turinčius turtinių teisių į šias patalpas ir statinius, prašome iki 2018 m. lapkričio 16 d. kreiptis į rajono savivaldybės administracijos Statybos ir komunalinio ūkio skyriųadresu: Laisvės a. 70, Ignalina (18 kabinetas) ir pateikti dokumentus, liudijančius nuosavybėsar kitas turtines teises į šiame skelbime išvardytus statinius.