Kai tik trimitai paskelbė, kad turgaus aikštėje naujienas skelbs didysis naujosios lietuvių valdžios dignitorius, visi metėme savo prekystalius, kioskelius, pintines su obuoliais, agurkais ir kitomis prekėmis ir sustojome ausis pastatę. O šis pagarsėjęs karalystės vyras, atsistojęs ant pakylos, išsitraukė iš chitono ilgą popierinį vamzdelį, vieną jo galą pamirkė į spalvingą muilinę ir pradėjo mūsų visų pusėn leisti muilo burbulus. Jie, tokie gražūs, kyla aukštai, virš galvų, net virš medžių, pūtėjas šypso mums, o mes – jam. Tai truko ilgai, beveik dvi valandas. Bet štai tai iš vienos, tai iš kitos turgaus aikštės pusės pasigirdo replikos, juokeliai, švilpimas, klausimai apie tai, kaip gyvensime tada, kai susprogs šie gražūs burbulai. Po aštresnių žodžių minia ėmė ploti, o nuo plojimų sukeltos bangos šie burbulai dar dažniau ėmė plyšti ir sproginėti. Jie sproginėjo, nepalikdami pėdsakų nei ant mūsų galvų, nei galvose, nei ant senovinio akmeninio turgaus grindinio. Tik taškiukai – lyg sutraiškytos musės.

Vyriausias muilo virėjas šiek tiek sutrikęs nusišypsojo ir tarė: 

– Ką gi, mieli karalystės vyrai, gal kai kurie iš jūs ir teisūs buvote. Mes pagalvosime dėl jūsų pareikštų priekaištų. Bet, – jis pakėlė savo dešinę ranką, – europietiškai krikštytis reikės visiems. Kitaip ten mūsų nepripažins. Ir vėl mus laikys pagonimis. Kaip mūsų protėvius. Na, o jūs dirbkite, ir mokesčiai karalystei neatrodys dideli. Sudie, mano mažutėliai, – jis pamojavo susirinkusiesiems balta savo rankele ir paskutinį kartą mūsų pusėn paleido kelis spalvotus muilo burbulus.

Pasakėlė iš netolimos praeities

Kadaise vieno Lietuvos miesto komunistų partijos sekretorius ruošėsi baliui. Vienam savo klerkui sako:
– Eik, parnešk gražių kėdžių iš klebono M. 
Klebonas:
– Pasakyk, kad neduosiu, nes praeitą kartą jo svečiai kelias kėdes man sulaužė.
Sekretorius:
– Ką, neduos? Pasakyk: jei neduosi kėdžių, neisiu giedoti per Mišias.
Klebonas:
– Ką? Negiedos? Tada aš jam, sekretoriui, nerašysiu kalbų nei spalinėms šventėms, nei mitingams.
Sekretorius:
– Ką? Tada pasakyk, aš jam neduosiu skaityti iš KGB gautų slaptų raštų ir dar slaptesnių partijos nutarimų.
Klebonas:
– Tada aš jam neduosiu nuodėmių atleidimo po slaptos išpažinties ir nesutuoksiu nesantuokinės jo dukros Virgutės su traktorininku Jurgeliu…