Europos Komisija šiandien pateikė išplėstinį pasiūlymą dėl Europos Sąjungos finansinės paramos Ignalinos branduolinės jėgainės uždarymui. Dokumente numatytas  ne tik siūlomas ES įnašas naujojoje finansinėje perspektyvoje (2021–2027), bet ir finansavimo sąlygos, tarp jų – ir pačios Lietuvos indėlio dydis.

Europos Parlamento pagrindinės pranešėjos šiuo klausimu Žaliųjų/ELA grupės narės Rebeccos Harms  pirmoji reakcija į Komisijos pasiūlymą buvo tokia: „Šiandien priimtas Europos Komisijos pasiūlymas toliau tęsti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimo programą yra sveikintinas.

Vis dėlto, nesu tikra dėl Europos Komisijos siūlomos sumos būsimame daugiamečiame biudžete: nors Lietuva prašė 780 milijonų eurų, Komisija numato tik 552 milijonus. Ar toks siūlomas finansavimas pakankamas numatytiems darbams saugiai atlikti? Kaip Europos Parlamento pranešėja šiuo klausimu, ketinu atvykti į Lietuvą, susitikti su ekspertais, išsiaiškinti šio skirtumo priežastis bei pateikti savo pasiūlymą.

Šio pavojingo sovietinio relikto sutvarkymas yra europinės svarbos projektas. Tinkamas šios Černobylio tipo elektrinės uždarymo finansavimas yra būtinas, norint užtikrinti regiono ir visos ES gyventojų saugumą.

Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad regione atsiranda dar viena radiologinė grėsmė – Baltarusijoje statoma Astravo elektrinė. Šiame kontekste turime užtikrinti, kad bent jau Ignalinos AE keltų kaip įmanoma mažiau grėsmės žmonių saugumui ir sveikatai.“

EP Žaliųjų/ELA frakcijos nario iš Lietuvos Bronio Ropės komentaras dėl šiandienos Komisijos pasiūlymo:

„Lietuvai sutikus uždaryti Sovietų statytą Černobylio tipo atominę anksčiau laiko, tikimės adekvačios žadėtos ES paramos. Visgi, neramina ne tik siūloma suma, bet ir Europos Komisijos noras, kad Lietuvos finansinio indėlio dalis ženkliai išaugtų. Nors stojimo sutartyje nėra numatytas Lietuvos indėlis, Lietuva šiuo metu finansuoja 14 proc. darbų. Visgi, Europos Komisija šiandien pasiūlė Lietuvos indėlį didinti  –  siūloma, kad Lietuva pati finansuotų 20 proc. visų išlaidų. Nemanau, kad tokia proporcija yra  teisinga. Tai būtų didelė našta Lietuvai. Taip pat labai svarbu, kad Lietuvos vyriausybė parengtų priemones padėti regionui, praradusiam didžiausią darbdavį, pagaliau  pasiekti Lietuvos pragyvenimo lygio vidurkį.

Kitą vertus, matydami, kaip brangu yra uždaryti atominę elektrinę – iš viso uždarymas kainuos 3,4 milijardų eurų, ir tai dar neskaičiuojant išlaidų, susijusių su nuolatiniu radioaktyvių medžiagų saugojimu – galime tik pasidžiaugti, kad Lietuvos žmonės priėmė teisingą sprendimą nestatyti naujos branduolinės elektrinės Lietuvoje.“