Valstybės sienos apsaugos tarnybos Ignalinos rinktinė Visagino, Švenčionių ir mūsų rajono žurnalistus pakvietė pažintinei kelionei į pasienį. Šįkart į toliausią – Pavoverės užkardą, ten, kur paskutinius porą mėnesių įnyko lankytis rudosios viešnios – meškos (gal todėl ši užkarda ir pasirinkta vizitui). Užkardoje žurnalistus pasitiko Ignalinos rinktinės vadas Saulius Tamulevičius ir Pavoverės užkardos vadas Raimondas Bučelis. Pradžioje rinktinės viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Rima Maldžiūtė pristatė atvykusius žurnalistus, po to rinktinės vadas S. Tamulevičius papasakojo apie rinktinės veiklą.

Nauja sistema

Vadas labiausiai džiaugėsi naująja sienos apsaugos sistema, pradėjusia veikti pernai lapkritį. Dabar ši sistema pasienį saugo taip akylai, kad nepastebėtam prasmukti tapo beveik neįmanoma. Sieną kiaurą parą stebi vaizdo kameros, kurių kuriami vaizdai patenka į užkardą. Pasieniečiai kompiuterių ekranuose situaciją prie sienos mato visame saugomame ruože. Jei kam pavyktų nepastebėtam prasmukti pro kamerą, tas neišvengs kito nematomo barjero. Išilgai sienos po žeme nutiestas šviesolaidinis kabelis, fiksuojantis net menkiausius žingsnius virš jo ir siunčiantis apie tai atitinkamą signalą į pagrindinį pultą užkardoje. Prie jų sėdintiems pareigūnams belieka patikrinti, kieno judėjimą fiksuoja įranga – žmogaus ar žvėries. Toks kabelis nutiestas net ypač sunkiame sienos ruože – Baltasamanės pelkėje. Taip pat įrengta universali sienos apsaugos sistema aliarmams priimti ir pažeidimams fiksuoti, įrengta daugybė įvairių daviklių ir sensorių. 

Pietinė Pavoverės užkardos riba eina Neries upe, kuria dar neseniai masiškai buvo plukdoma kontrabanda (cigaretės). Ypač sunku buvo sieną upe kontroliuoti žiemą ir pavasarį, kai Nerimi plaukia ižas. Kontrabandininkai įsigudrino pakus su cigaretėmis apkrauti ledais ir sniegu. Taip užmaskuotas kontrabandinis krovinys plika akimi tarp daugybės ledo lyčių tampa nepastebimas. Pradėjus naudoti naktinio matymo įrangą, ši tokį plaukiantį siuntinį „mato“. Mat cigarečių krovinys skleidžia šilumą ir ją be vargo fiksuoja įranga. Kontrabandininkai savo amato neatsisako, tačiau dabar jis daug dažniau eina perniek. Sugaunamas siuntinys, negaunami išleisti pinigai rūkalams pirkti.

Skaičiai smuko žemyn

Įdiegus naująją sienos apsaugos sistemą, staigiai smuko visų nusikalstamų veiklų skaičiai. Jeigu 2015 m. sienos pažeidimų buvo 22, tai pernai tik 5, šiemet per 5 mėnesius – 4. Sienos pažeidėjų 2015 m. sulaikyta 99, pernai – 20, šiemet tik 1. Kontrabandos atvejų skaičius smuko nuo 69 2015 m. iki 25 šiais metais. Sulaikytų kontrabandininkų skaičius sumažėjo nuo 92 2015 m. iki 15 šiemet. Įspūdingi rinktinės pasieniečių sulaikytų cigarečių skaičiai. 2015 m. kontrabandininkai neteko 215141 pakelio rūkalų, 2017 m. – 220480, šiemet jau 47645 pakelių.

Astravo AE kaip ant delno

Pavoverės užkardoje yra du stebėjimo bokštai. Įdiegus naująją sienos apsaugos sistemą, bokštai savo pirmapradę funkciją prarado, dabar jie liko kaip infrastruktūros dalis (bokštuose sumontuota nemažai įvairios įrangos) ir savotiški pasienio simboliai. Įkopėme į Andriukėnų 36 m aukščio bokštą, nuo kurio akis žavi ne tik gražūs apylinkių vaizdai, bet ir kaip ant delno matomi Astravo atominės elektrinės bokštai Baltarusijoje, dėl kurios politikai jau seniai laužo vežimus strėlių. Tiesia linija nuo bokšto iki Astravo – apie 20 km. Bokštas pastebimai svyruoja, tad į jį gali įkopti tik nejaučiantys aukščio baimės.

Pabuvojome Prienų pasienio punkte, kuris pėstiesiems atidaromas tik per didžiąsias religines šventes, kad vieni pas kitus apsilankytų giminės ar būtų aplankytos kapinės.

Žvėrys per sieną vaikšto laisvai

Kaip jau pradžioje minėjau, Pavoverės užkarda pastaruoju metu pagarsėjo meškomis, kurios iš Baltarusijos į Lietuvą ir atgal vaikšto kada panorėjusios. Užkardos vadas R. Bučelis, pristatydamas užkardos veiklą, parodė filmuką apie pasienio žvėris, padarytą iš pasienio kamerų filmuotų vaizdų. Įtariama, kad meškų yra bent dvi. Štai viena priėjo prie tvoros, prieš ją atsisėdo ir apie porą minučių tyrinėjo, ką su ja daryti – versti ar palikti. Pagaliau nusprendė ją apeiti. Pasak pasieniečių, ji palei tvorą kėblino ne vieną kilometrą, o kai tvora baigėsi, lepečkojė kirto sieną. Išvydome aštuonių vilkų gaują, einančią taku, kuriuo patruliuoja pasieniečiai. Įdomus siužetas prie pasienio Baluošos upelio, Neries intako. Žiemą prie užšalusio upelio atėjo briedė su dviem jau paaugusiais briedžiukais. Ilgai galvojusi, briedė galingu šuoliu peršoko kokių trijų metrų pločio upokšnį, kviesdama taip daryti ir savo vaikus. Jų abiejų šuoliai buvo tik iki upelio vidurio, tad antrą atkarpos dalį briedžiukai linksmai ledu iš inercijos nučiuožė ant užpakalio. Filmuko „vinis“ – per kviečių lauką dieną keliaujantis elnias su nerealiai galingais karališkais ragais.

Pasieniečiai sakė, kad akis į akį su šiais sienos pažeidėjais susitikę dar nebuvo. Beveik visi vaizdai filmuoti naktį. Žvėrys, ypač vilkai, meškos, yra itin atsargūs, žmogų jaučia per didelį atstumą ir susitikimo su juo vengia. Žinoma, žvėrių ir mes nepamatėme.

Ugdo pamainą

Pasienio rinktinės ir užkardų pasieniečiai daug dirba su visuomene: dalyvauja bendruomenių renginiuose ir šventėse, vaikams ir moksleiviams rengia įvairius konkursus ir akcijas, rinktinės veiklos teritorijoje veikia 10 „Jaunojo pasieniečio“ būrelių, kuriuos lanko arti 300 jos narių. Tokie būreliai veikia ne tik pasienio mokyklose, bet ir, tarkime, Ignalinos gimnazijoje ir progimnazijoje. „Jaunojo pasieniečio“ būrelis įkurtas net vienoje Visagino rusų mokykloje. Ir ši veikla ne tik dėl varnelės ataskaitose. Kaip sakė rinktinės vadas S, Tamulevičius, jau yra ne vienas atvejis, kai šio būrelio nariai, baigę mokyklas, pasirenka pasieniečio profesiją. Taigi, taip ugdoma ir pasieniečių pamaina.

Grįždami iš pasienio, užsukome į nuostabią gamtos vietą – pabuvojome ant itin aukšto Neries kranto, nuo kurio atsiveria kerintis upės vingis. Jis yra jau Vilniaus r., tai Pundžionių atodanga. Šioje pažintinėje išvykoje dalyvavo „Mūsų Ignalinos“, „Naujos vagos“, „Švenčionių krašto“ ir Visagino TV žurnalistai.

Autoriaus nuotr.