Lietuvai švenčiant valstybės šimtmetį Žemės ūkio ministerija inicijavo projektą ,,Tautos šimtmečio ąžuolai“ ir labiausiai nusipelniusias bendruomenes, jų narius, idėjas ir iniciatyvas pagerbia neeiline dovana – Stelmužės ąžuolo palikuonimis. 

Liepos 6-ąją į Užpalių miestelį susirinko vietos bendruomenių atstovai iš visos Utenos apskrities. Čia buvo pagerbti projekto ,,Tautos šimtmečio ąžuolai“ nominacijų nugalėtojai. Net penkiolikai laureatų buvo įteikti ąžuoliukai, išauginti iš stiprybės simbolio – Stelmužės ąžuolo – gilių. Daugiausia jų augs Molėtų žemėse, po vieną kitą žaliuos Zarasų ir Utenos rajonuose. Net 3 mažieji ąžuoliukai atkeliaus į Ignalinos rajoną – du apdovanojimus pelnė Ilgių bendruomenė (nominacijos ,,Šimtmečio atradimas“ ir ,,Už tai, kas sena, atrasta naujai“). Vienas ąžuoliukas leis šaknis Grybėnų kaime. Šio krašto audėja Albina Būgienė apdovanojimą pelnė nominacijoje ,,Šimtmečio amatų puoselėtojas“.

Apdovanojimo ceremonijoje laureatus sveikino žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas. Dėkojo už nuoširdų darbą sakydamas, kad „Šviesūs, iniciatyvūs ir darbštūs žmonės, įleidę šaknis gimtojoje šalyje, yra tas šaltinis, iš kurio visi semiamės jėgų ir idėjų“, todėl, jo manymu, neatsitiktinai stipriems žmonėms, bendruomenėms visoje Lietuvoje teikiami tikri tautos stiprybės simbolio – Stelmužės ąžuolo – palikuonys. 

Šia dovana bus apdovanota net 150 Šimtmečio nominacijose nugalėjusių laureatų. Kad ir kokio jie amžiaus, kur gyvena – dideliame mieste, kelių sodybų kaime, – visi jie svarbūs ir verti pagarbos.

Šimtmečio amatų puoselėtoja

Stiprybės simbolį ąžuolą laimėjusią audėją Albiną Būgienę sveikino seniūnas Drąsutis Jelinskas, bendruomenės pirmininkė Jolita Rimkovienė. Šiltų žodžių negailėjo kaimynai, draugai ir pažįstami. 

„Nepaprastai malonu, kad turime tokį žmogų, kuris savo gražiais darbais garsina šį kraštą, Kazitiškio seniūniją ir Ignalinos rajoną“, – džiaugėsi seniūnas ir linkėjo audėjai dalintis savo amato paslaptimis su jaunąja karta, o Grybėnų kaimo bendruomenei – įgyvendinti ne vieną projektą kartu su tautodailininke.

Mūsų audėjos darbštumo vaisius – kilimai, staltiesės, lovatiesės, rankšluosčiai, keturnyčiai ir rinktiniai. Kiek per gyvenimą išaudė, net pati nesuskaičiuoja – gal pusantro šimto, o gal ir daugiau. Į juos sudėta viskas: begalinis kruopštumas, atsidavimas darbui, susikaupimas, kantrybė ir fantazija. Unikalūs rankų darbo audiniai iš medvilninių, lininių, šilkinių, vilnonių siūlų yra šio krašto kultūros dalis, žavinti senųjų audimų tradicijomis ir raštais. Albinos darbuose dažniausi geometriniai ir augaliniai motyvai. Jai pačiai mieliausias, artimiausias – lelijų raštas. Jis renkamas rankomis iš papildomų ataudų, besidriekiančių per visą išvirkščiąją audinio pusę. Kiekvieną metmenų sruogelę audėjos rankos paliečia šimtus kartų. „Vienai marškaireikia kokių 7 kilometrų siūlų“, – sako audėja ir paaiškina, kad sunkiausia išausti rinktinius raštus, nes rankose – kelios šaudyklės, visas audinys po keturis metmenų siūlelius suskirstytas. „Jei „ožka“ įsivels keturnyčiuose – nieko tokio, o rinktiniame audinyje mažiausia klaida visą raštą išdarko, nori nenori reikia viską ardyti ir klaidą ištaisyti.“ 

Albina sako, kad audimas jai teikia ramybės ir paguodos, o į stalčius tvarkingai sudėti darbai liks jaunajai kartai.