Vidiškių kaime tyvuliuoja gražus, nedidelis Varnio ežerėlis, bet atsigaivinti ir nusiprausti norintiems nė motais jo švara ir ekosistema. Kiekvieną diena daugelis gyventoju prausiasi su muilais, šampūnais… Atrodo, suaugę žmonės, turėtų būti sąmoningi, tačiau net mestelėjus pastabą – nesusigėsta… Kasdien šampūnus ir prausiklius drąsiai traukia Varnio paežerėje. Juk kuo mažesnis vandens telkinys, tuo kenksmingesni jam gali buti šampūnai, muilai – visi jie sukelia cheminę taršą! Gamta yra viena ir mes patys visi kartu turim ja rūpintis!

Vidiškietė R. P. 

Aplinkosaugininkų komentaras

MI kalbintas Utenos valdybos Ignalinos aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkas Viktoras Ksenzovas sakė, kad už telkinių teršimą kol kas baudžiami tik automobilių plovėjai, o ne patys besiprausiantys žmonės. Pavieniai besiprausiantys žmonės vandens telkiniams pastebimo poveikio daryti neturėtų. Bet… „Kuo mažesnis vandens telkinys, tuo kenksmingesni jam gali būti šampūnai, plovikliai ir skalbimo milteliai. Šampūnai, dušo želė, kiti prausikliai – visi jie sukelia cheminę taršą. Jų sudėtyje esama „veikliųjų agentų“, įvairiausių junginių, kurie labiausiai paveikia smulkius vandens organizmus: dumblius, bestuburius, taip pat varliagyvius, kurie iš dalies kvėpuoja oda, per kurią lengviau absorbuoja medžiagas iš aplinkos. Skalbimo milteliai turi nemažas fosfatų koncentracijas: nuo 5 iki 15 proc. ar net daugiau fosforo junginių. Fosforas niekur nedingsta vandenyje, o čia kaupiasi. Kaip ir azotas, jis yra augimą skatinanti medžiaga. Vandens telkinys ima užaugti.“, – sakė V. Ksenzovas. 

Pavojingiausios šampūnuose, prausikliuose esančios medžiagos:

Natrio laurilsulfatas– tai kone plačiausiai naudojamas chemikalas, minkštinantis vandenį, sukeliantis putojimą. Jis medicinos bandymuose naudojamas kaip odos dirgiklis, prasiskverbiantis į ją. Laboratorijose išbandytas ant gyvūnų sukėlė mutagenezes, kitaip sakant, išsigimimus. Šampūnus su tokiu preparatu ne tik į aplinką negalima pilti, bet ir galvą plauti pavojinga. 

Cocamidopropyl betainas– taip pat dirgiklis, suiręs aplinkoje susiskaido į kitus elementus, junginius, kurie turi kancerogeninių savybių. 

Amonio chloridas– negalima praryti, nes pavojingas tiesiogiai, odai, akims, kvėpavimui kenkia. 

Dalis žmonių į vandens telkinius praustis traukia tik tada, kai vasarą ilgesniam laikui nutraukiamas karšto vandens tiekimas. „Jei ežeruose ar upėse praustis tampa būtina, geriausia naudoti paprastą muilą. Tai natūralių komponentų turinti skalbimo priemonė – tiek ūkinis, tiek tualetinis muilas. Juose esančios medžiagos suskaidomos vandenyje, nes muilo pagrindas – gyvuliniai riebalai, pavyzdžiui, jautienos lajus. Jei muilas turėtų kokių nors rimtai kenksmingų medžiagų, tai ir žmogus jo negalėtų ramiai naudoti.“, – teigė V. Ksenzovas.