Skip to content

Kaip Vidiškių jaunimas garsiai primena apie save

Visada labai svarbu atpažinti problemą ir išspausti iš jos įmanomą naudą visoms dalyvaujančioms pusėms. Štai ir šįkart „išpūliavo“ kažkam gana opi „žaizda“, nedavusi ramybės Vidiškių miestelio bendruomenei. Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad į redakciją kreipėsi dvi vidiškietės su prašymu, pasirašytu 18-os gyventojų, tačiau pradėjus aiškintis situaciją išaiškėjo, kad problema yra kur kas platesnio mąsto, apimanti net kelias visuomenės grupes, kurios vienaip ar kitaip susiję. Ir nors iškeltas klausimas skamba gana dramatiškai, nereikėtų skubėti vertinant situaciją. 

Problemos esmė – vaikai ir jaunimas, besirenkantis Vidiškių darželiui, seniūnijai ir ambulatorijai priklausančioje teritorijoje, kur ir darželio, ir seniūnijos lėšomis įrengtos poilsio aikštelės. Negana to, kad jie ten triukšmaudami būna iki vėliausio vakaro, tai dar ir pridaro aibę visokių išdaigų – nuolat prišiukšlina, prispjaudo saulėgrąžų, dažais išmargina sienas ar krepšį nulaužia. Sutikite, tai nėra pati maloniausia situacija. Ką daryti? Parašus surinkusieji žmonės išties nusiteikę rimtai ir net reikalauja perkelti žaidimų aikšteles iš daugiabučių kiemų teritorijos. Vaikai ir jaunimas, net ir griežtai raginami, neketina trauktis, nes jiems čia labai patinka – gražiai sutvarkyta, nušienauta, medžiai paunksme apdovanoja, žydintys gėlynai vasariškais kvapais gaivina, o dar suoliukai, supynės, laipiojimo tvorelės ir t. t. Jauties kaip prabangioje kaimo turizmo sodyboje. 

Gina vaikų ir jaunimo pusę

Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos Vidiškių skyriaus vedėja Stasė Savičiūnienė stojo vaikų ir jaunimo pusėn, tačiau pritaria, kad problema yra ir reikėtų bandyti spręsti ją iš esmės. „Kadangi dirbu su vaikais, visada pirmiausia rūpinuosi vaikų interesais. Sutinku, kad jie vakaruodami šioje aikštelėje ir dar triukšmaudami trukdo žmonėms ilsėtis, tačiau natūraliai kyla klausimas – o kur vaikams dėtis? Šita problema jau įsisenėjus. Aš pati prieš kurį laiką į savivaldybę kreipiausi dėl poilsio aikštelės įrengimo miestelio vaikams, tačiau galimybės tokios, kokios buvo. 

Jei kalbėtume apie patį darželį, tai mes išties turime dėl to rūpesčių. Kiekvieną ankstų rytą, iki pradedant rinktis vaikams, mūsų darbuotojai viską turi iškuopti, ką palieką naktiniai svečiai. Gausu visokių šiukšlių, butelių ir kitokių dalykų. Juk po valandos kitos čia ateis žaisti maži vaikai. Taip, mūsų darbuotojai išties vargsta. Štai visai neseniai buvo išpieštos pavėsinių sienos. Kvietėme ir policiją, tačiau kriminalistų darbą labai operatyviai atlikome patys, iškvietėme tų vaikų tėvus ir jie tvarkė, plovė sienas. Štai taip ir gyvename… draugiškai. Pažįstu visus tuo vaikus, jų šeimas. Jie užaugo mano akyse. Ir gal dėl to jie man rūpi tiek pat, kiek ir mažieji darželinukai. Regis, padėtis komplikuota, tačiau akimirksniu jos neišspręsime. Dažnai pasikalbu su tais vaikais pati, prašau elgtis vienaip, o ne kitaip, išklausau ir jų poziciją. Jų visai nežavi tas stadionas prie ežero, nes jis skirtas tik sportui, be to, labai toli nuo namų. O šioje aikštelėje jiems smagu, gražu ir saugu.

Manau, mums visiems reikia dar trupučio kantrybės bei pažiūrėti į situaciją ir kitų akimis. Kita vertus, atsakingiau turėtų elgtis ir vaikų tėvai. Neužtenka džiūgauti, kad vaikas iki visiškos tamsos „užsiėmęs“ ir „nieko blogo nedaro“. Su vaikais nuolat reikia kalbėti, aiškinti, priminti, aptarti ir ieškoti kompromisų“, – svarsto S. Savičiūnienė. 

„Ištremti Sibiran“ – ne išeitis

Seniūnas Jonas Polito įsitikinęs, kad „ištremti Sibiran“ vaikus ir jaunimą nėra problemos sprendimas. „Iš dalies sutinku, kad gana sudėtinga situacija visiems, tačiau ją reikia spręsti iš esmės. Mes rutuliojame šią problemą su darželio vedėja jau ne vieną mėnesį. Įtraukta ir policija buvo. Bet, atmetus visas emocijas ir konkrečius chuliganiškus veiksmus, supraskite vieną dalyką – vaikų ir jaunimo mes negalime „ištremti Sibiran“ – tai yra kuo toliau nuo akių. Problemą reikia spręsti kompleksiškai. S. Savičiūnienė šioje srityje turinti daugiau patirties ir geriau išmananti jaunimo reikalus, o aš daugiau socialinius, techninius. Yra priimtas sprendimas ieškoti lėšų ir įrengti poilsio zoną kur nors pačiame miestelyje. Tas kur nors, tai lyg ir su gimnazijos direktore aptarta parke, tarp bažnyčios ir gimnazijos. Ir namai arti, ir ne per arti, kad trukdytų gyventojams, ir vaikai būtų „ant akių“, ir darželio kolektyvas lengviau atsikvėptų. Suprantama, bet kuriuo atveju laukia sistemingi pokalbiai ir aptarimai tiek su pačiais vaikais, tiek su jų tėvais ir mokyklose, ir seniūnijos socialinių darbuotojų kabinetuose. Dar ir dar kartą kalbėsime apie elgesį, pagarbą, pilietiškumą, priminsime ir Triukšmo įstatymą. Ne viskas gyvenime tvarkosi, turint tik norų ir ketinimų, dar reikia ir pritarimo, patvirtinimo ir lėšų. Tačiau darant, padaromi ir patys sudėtingiausi dalykai“, – sakė seniūnas J. Polito. 

Situacija turbūt pakankamai aiški. Seniūnija, gelbėdama „visas puses“, sprendžia problemą taikiu būdu, tik, savaime suprantama, be visų: pačių vaikų ir jaunimo, jų tėvų, darželio ir mokyklos bendruomenių, ir, svarbiausia – jau pavargusių kaimynų palaikymo ir pastangų reikalai nejudės sklandžiai ir apskritai gali strigti. Tad visiems daugiau pakantumo, pagarbos kits kitam ir, suvieniję jėgas, pasieksite visus tenkinantį rezultatą. Seniūnas J. Polito yra visų jūsų pusėje.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje