Sako, kad Ignalina – vienas gražiausių miestelių visoje šalyje. Tikrai neverta mums kuklintis ir galime išdidžiai patvirtinti, kad tai yra tiesa. Grožio turime įvairiems skoniams: ir tiems, kas labiau vertina natūralumą, ir tiems, kurie grožį supranta, kaip išbetonuotus hektarus, su kur ne kur įspraustu mažame žemės plotelyje egzotišku medeliu. Žodžiu – gyvename gerai ir gražiai, bet norisi gyventi dar geriau ir gražiau. Tokia jau žmogaus prigimtis, jei ją paliekame savarankiškai reikštis. Kad būtų geriau ir gražiau, ignaliniečiai nusprendė, jog yra nemažai dar „užmirštų“ kampelių, kurie iščiustintai Ignalinai visai nedera, o tik kelia gyventojų pykti.

Autobusų stoties prieigos

Taip jau susiklostė, jog Autobusų stotis kažkuriuo jos gyvavimo momentu tapo valkataujančių girtuoklių užuovėja. Ir taip giliai įsišaknijo šios „tradicijos“, kad net ir pasikeitus administracijai, sunku pakeisti stoties statusą ir kai kurių piliečių įpročius. Žinoma, stipriai pasistūmėta į priekį, tačiau vis dar trūksta pačių gyventojų susitelkimo ir nusistatymų, kad iš esmės pasikeistų stoties įvaizdis. Taigi, šmirinėdami pro stotį galime atrasti vieną ne patį gražiausią kampelį, ir net pavojingą mažoms vaikų kojelėms ar dėvintiems aukštakulnius. Kalbu apie šaligatvį, vedantį nuo vet. vaistinės link Autobusų stoties tualetų. Ir nors dauguma vengia šio takelio, vis tik iššokę iš autobuso juo pasibėgėja ir vaikai, ir į gydymo įstaigas Aukštaičių gatve skubantys gyventojai. 

Šiuo klausimu – pagal galimybę sutvarkyti šį šaligatvį, bent iki saugaus, o ne gražaus –kalbėjome su Ignalinos seniūnu Valentinu Rumbučiu. Seniūnas pažadėjo gyventojų norus ir prašymus suderinti su reikiamomis institucijomis ir išspręsti problemas. 

Poliklinikos, morgo ir ligoninės prieigos

Kitas tiek vairuotojams, tiek ir pėstiesiems siaubą keliantis objektas, maldaujantis remonto – kelias nuo UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ iki pat rajono ligoninės. Tik nereikia sakyti, kad uždarys ligoninę ir niekur važiuoti nebereikės. Nebus tokios ligoninės, bus kitokia. Panikuoti ir statyti kryžius jau išmokome visi, dabar reikėtų pasitelkti kantrybę, išmintį, nuovokumą ir protą. Minėtu keliu kasdien daužomi ir laužomi šimtai automobilių. Nesvarbu, ar tu važiuoji į tą pačią ligoninę, polikliniką, Ignalinos sveikatos centrą, Ignalinos rajono socialinių paslaugų centrą, Ignalinos „Šaltinėlio“ mokyklos Dienos socialinės globos skyrių, Visuomenės sveikatos biurą, Neįgaliųjų draugiją ar laidojimo biurą ir morgą, niekaip neišvengsi didžiulių duobių ir spūsties. Vargsta ir greitukių vairuotojai, nes mūsų žmonės sugeba taip įsisprausti į esančius tarpeliu, kad net neapsidairo aplink ir nepažiūri, kad užtveria pravažiavimus. O jei gerai palyja, tai mažiausia penkių automobilių stovėjimo vieta šalia Sveikatos biuro ir Socialinių paslaugų centro bei Neįgaliųjų draugijos tampa ežeru iki kulniukų. Norint išsliuogti iš automobilio, reikia ilgaausių guminių. O tuo metu šaligatviu pėdinantys piliečiai purvinu vandeniu aptaškomi nuo galvos iki kojų, mat net ir lėtai judant, po vandeniu juk vairuotojas nemato, kokio gylio ir kurioje vietoje bus duobė, o ratas nerdamas į ją visą pliurzą tėškia ant praeivio. Tai iš kur tada bus nuotaika, pakantumas, draugiškus? 

Mįslingai atrodo ir tas požeminis bunkeris viduryje kiemo. Žinoma, jis kažkuo viliojantis praeivius, bet gal galima tada jį padaryti bent jau funkcionaliu. 

Ir šiuo klausimu – pagal galimybę bent jau užlyginti duobes (neprašome didinti aikšteles) – kalbėjome su Ignalinos seniūnu V. Rumbučiu. Seniūnas ir nuliūdino, ir suteikė vilties. „Visa ši teritorija priklauso rajono ligoninei ir traktuojama kaip kiemas, todėl mes iš Kelių fondo lėšų negalime remontuoti ir apskritai nieko keisti. Visi darbai gali būti vykdomi tik iš savivaldybės biudžeto lėšų. Suprantu, kad ten dabar įsikūrė daugybė labai reikalingų ir kasdien lankomų įstaigų, tačiau čia pagalbos ranką mums gali ištiesti tik savivaldybė. Būtinai perduosiu gyventojų prašymus ir visi drauge ieškosime tinkamo sprendimo“, – sakė V. Rumbutis. 

Autorės nuotr.