Ruduo alsuoja į nugarą vėl versdamas išjausti tuos pačius ir naujus prisiminimus apie pirmąją klasę, pirmąjį kartą, naujus draugus, naujus mokytojus… ir, ką jauni žmonės dažnai pamiršta, apie naujas žinias ir galimybes. Žinios atveria žmogui duris į pasaulį visomis prasmėmis. O kas nenorėtų būti absoliučiu visažiniu? Tiesa, kartais žinojimas labiau baugina, nei nežinojimas, bet juk žmogui protas ir duotas tam, kad ji juo naudotųsi, jį lavintų ir eitų į pasaulį troškimų kupina širdimi. 

Mūsų šios dienos herojai – vieni jauniausių jau sąmoningų keliautojų, supratusių kaip galima ir reikia naudotis žiniomis, siekiant užsibrėžtų tikslų. Tai Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos ketvirtaklasiai – Adrija Baranovskaja ir Jokūbas Basijokas.

Mūsų senoliai mėgsta sakyti: „Visą gyvenimą mokomės ir vis tiek mirštame nieko nemokėdami“. Galite mokėti raides, bet nemokėti skaityti, pažinti skaičius, bet nemokėti skaičiuoti. Mokslas suteikia žinių, kurias pritaikę galime pasiekti neįtikėtinų dalykų, todėl mokslo pagalba pažindami raides išmokstame skaityti ir, mokėdami skaičius, išmokstame skaičiuoti. Tačiau neužtenka tik skaityti ir skaičiuoti, tai reiškia kur kas daugiau.

Jau nuo seniausių laikų įrodinėjama mokslo svarba visuomenei. Ir seniausiuose amžiuose buvo mokslininkų ir labai protingų žmonių davusių pradžią bei įkvėpimą šių laikų mokslininkams, ir besimokantiems žmonėms. Tačiau, dažnai girdime frazę „Nenoriu eiti į mokyklą“arba „Labai tingiu mokytis“. Tačiau to nepasakysi apie mūsų herojus.

Žengdami pasitikti naujų mokslo metų, Adrija ir Jokūbas parsineša didžiulį bagažą žinių ir nuotykių, kurių patyrė šią vasarą gavę dovanų – už troškimą mokytis laimėję kelionę į Taliną. 

Dar praėjusiais mokslo metais abu jaunuoliai dalyvavo Vaikų kūrybinės iniciatyvos fondo organizuojamame konkurse „Gamtos kengūra“. Jo tikslas – savarankiškas gamtos pažinimas, pritaikant turimas žinias ir savarankiškai atliekant eksperimentus. Jokūbui reikėjo dirbti su drėgmėmačiu, o Adrijai išsiaiškinti, kuri vinis surūdys. Abu vaikai atliko eksperimentus, užrašė stebėjimus ir vėliau pristatė Gamtininkų konferencijoje, kuri Vidiškių gimnazijoje. Tiek Jokūbas, tiek Adrija pasirodė itin sėkmingai ir be saldainių ir padėkų jie dovanų gavo kelionę į Taliną. 

Tik pagalvokite! Be tėvų, su bendraamžiais iš visos Lietuvos, kelioms dienoms į svečią šalį. Kuris moksleivis nesvajotų apie tai? Tris dienas trukusioje kelionėje vaikai prisirinko nepakartojamų įspūdžių. Susipažino su miesto architektūra, aplankė įvairius parkus, šokolado fabriką, kritusio meteorito paliktą įdubą. 

Vakarais vaikai (važiavo 50 moksleivių iš visos Lietuvos) susirinkdavo į vieną iš kambarių ir žaisdavo įvairus žaidimus. Jokūbas pasakoja, kad įdomiausia jiems buvo bendrauti su ekskursijoje buvusiu aklu berniuku, kuris jiems papasakojo itin įdomiu patyrimu iš savo gyvenimo. Vaikai stebėjosi jo unikalia atmintimi, nes jis absoliučiai viską turi įsiminti: kelią, telefono klaviatūrą, vardus, pavadinimus, viską viską… 

Išties smalsu ir patiems žvilgterėti į Jokūbo ir Adrijos pasaulį. Jokūbas sakė labai mėgstantis žaisti krepšinį, skaityti knygas, domisi gamta, analizuoja žemėlapius ir stengiasi kuo greičiau pažinti pasaulį. Tačiau vaikinukas nemažiau ir prie darbų linksta. Jis labai daug laiko praleidžia pas močiutę Bėčiūnuose, tad visi namų ūkio darbai jam taip pat įveikiami. Jis ir indus plauna, siurbia, kambarius tvarko, akmenis renka darže, vežioja žoles ir kitką, malkas krauna, vežioja. Jis – dešinioji močiutės ranka. Kompiuteris! Tikrai ne tai, kas užkariavo Jokūbo širdį ir atėmė protą. Kalbant su Jokūbu akimirkos darosi nejauku, nes dar sunku suvokti, kad tokiame jauname žmoguje tiek daug išminties, rimties. Regis, 10-mečiai dar galėtų vėjavaikiškai kvailioti… Tačiau ne, ne tie, kuriuos veda žinių troškimas ir pasaulio pažinimas…

Adrija kur kas uždaresnė, tačiau prakalbinti įmanoma ir ją. Mergaitė pasakojo taip pat atliekanti būtiniausius namų ruošos darbus, tvarkosi savo kambarį, prižiūri jaunėlį pusbrolį, tačiau labai mėgstanti piešti ir groti. Adrija lanko ir Muzikos mokyklą, kur moksi groti fortepijonu ir gitara, tačiau didžioji jos gyvenimo aistra žirgai ir jodinėjimas jais. 

Mokslas daugiau nei tik puikūs pažymiai ir įvertinimai, mokslas padeda atskirti gerus ir blogus dalykus, priimti teisingus sprendimus, racionaliai mąstyti bei prisitaikyti prie šiandieninės visuomenės. Mokslas keičia požiūrį į pasaulį, skatina mąstyti kūrybiškai suprasti daugybę dalykų, taip pat suprasti ir apdoroti kasdien gaunamą informaciją, bei padaryti tam tikras išvadas. 

Norint įgyvendinti svajonę, visuomet atsiranda galimybių, tereikia labai norėti ir eiti užsibrėžto tikslo link. Mokslas gali išgelbėti pasaulį.

Su Mokslo ir žinių diena! 

Autorės nuotr.