Pusę metų, nuo balandžio vidurio trukusi vasara, mus džiugino šiltais  orais. Dabar jau, matyt, tikrai ji užleis  pozicijas rudeniui. Popiežiaus Pranciškaus vizito metu Lietuvoje atvėsusius orus, ponas Dievulis galėjo dar palaikyti šiltus, tačiau rudeniškas lietutis ir vėsa tikintiesiems buvo lyg ir savotiškas pašventinimas. Taigi, tris vasaros tipus – fenologinę, kalendorinę ir astronominę – pragyvenome, o ketvirtos, „bobų vasaros“, ko gero, šiemet gal ir neturėsime. Pavydėkime patys sau, kad turėjome tokią išskirtinę vasarą. Žinoma, buvo vėtrų, uraganų, krušų, bet mūsų regioną jos beveik aplenkė. Reikia jau priprasti, kad anomalinių, stichinių reiškinių kasmet nemažės, didesnė tikimybė į jų dažnėjimą. Vyresnio amžiaus žmonės prisimena laikus, kai per sezoną praūždavo vienas uraganas ar škvalas, tai dabar kelios audros jau tampa lyg ir normaliu reiškiniu. Klimatologai  prognozuoja, kad tokios vasaros, net dar šiltesnės, kartosis iki 2022 m. Jei pasitvirtins tokios prognozės, daliai mūsų tai lyg ir gera žinia, bet klimatologams, mokslo atstovams, globaliu mastu tokia perspektyva nedžiugina. Kuriami įvairūs scenarijai, kaip keisis aplinka įvairiuose žemės kampeliuose.

Šia vasara turėjo būti patenkinti bemaž visi: tiek žemės gėrybių puoselėtojai, tiek ir labiau mėgstantys poilsiauti, pramogauti. Dvi dekados šilto rugsėjo leido atlikti beveik visus rudenio darbus. Tikėtis ramių, stabilių orų šį rudenį būtų pernelyg optimistiška. Niekas negali pasakyti, kokių staigmenų galime sulaukti per likusius du kalendorinio rudens mėnesius. Gal gamta jau nuo rudens bandys numušti perteklinę vasaros šilumą į žemesnius rudenio temperatūrų vidurkius, kad metinė temperatūrų suma labai nesiskirtų nuo daugiamečių rodiklių. 

Dauguma sodybų, žemės savininkų džiaugiasi gerai užderėjusiomis daržo, sodo kultūromis. Reikia manyti, kad suspėta nusikasti bulves, bet problema – kur dėti slyvas, kriaušes, ypač obuolius. Juos pardavinėti po 3–4 centus, kai šiemet vaisiai kokybiški, nors puolė ir kenkėjai, ir ligos – kažkaip nelabai norisi. Nieko nuostabaus, kad sodininkai geriau veža vaisius į mišką supūti, nes miško žvėrims dar jų nereikia. Gerai, kad atsirado kokybiškų, su modernia įranga sulčių perdirbimo punktų. Ši vasara buvo palanki ne tik įprastinėms moliūginėms daržovėms, bet buvo galima atvirame grunte užsiauginti ir arbūzų, melionų. Ko gero, galima bandyti užsiauginti ir dar egzotiškesnių moliūginių šeimos kultūrų, tokių kaip lagenarija, čiajota. Jei tikėti klimatologų prognozėmis dėl būsimų kelių metų šiltų vasarų, gal mūsų regione užveisime ir bambukų plantacijas? 

Gera vasara ir rugsėjis remontantinėms avietėms. Jei seniau pavykdavo, jei prinokdavo du trečdaliai jų ar bent pusė potencialaus derliaus, tai šiemet, ko gero, jis sieks iki 90 proc. Kad taip derėtų braškės! Matyt, selekcininkams dar reikės labai padirbėti, kad remontantinės braškės prilygtų aviečių derlingumui. Neturiu nuomonės, kaip lazdynai šiemet subrandino riešutus, nes pas mane sodyboje – gana prastai. Susidarė įspūdis, kad lazdynai geriausiai dera, kai būna kuo nepalankesnis pavasaris. O graikiniams riešutmedžiams palankūs metai, tik riešutai truputį smulkesni, nei lietingais metais. Šilta vasara pagreitino, kad riešutai subrendo porą savaičių anksčiau, tačiau nukentėjo svorio rodikliai. Mažesni ir kaštonų riešutai, bet ne dėl šiltų vasaros orų, o dėl masinio „kaštoninės keršakandės“ antpuolių. Tenka stebėtis, kaip kaštonai sugeba dar subrandinti sėklų, kai taip kandžių pažeisti lapai. Šiemet, kaip reta, buvo palankios sąlygos vynmedžių uogoms subręsti. Tad ateityje mūsų kraštas gali tapti savo derliaus vyną gaminančia valstybe.

Gamtoje balsų vis mažiau, bet užtat spalvų paletė įvairėja. Praktiškai dar galima išgirsti giedant pilkąją pečialindą ir burkuojantį karvelį keršulį. Visi kiti sparnuočiai nepastebimai skuba emigruoti į savo žiemavietes. Bet dėl švelnėjančių žiemų nemažai rūšių lieka pas mus, savo gimtosiose buveinėse. O grybautojai  sulaukė ir baravykų, tiesa, dėl šiltų orų dauguma buvo pažeisti grybinių musių. Atvėsus orams, grybų kenkėjų turi ženkliai sumažėti. O miškininkai, medžiotojai,  manau, nepraleis progos stebėti rujojančių  tauriųjų elnių garsų. Kaip visuomet, lauksime ir rudeninės mugės, kuri vyks Ignalinoje spalio 6 d.