Skip to content

Kaip popiežius žurnalistus nuvylė

Vertėtų prisiminti, apie ką rašė mūsų žiniasklaida Šventojo Tėvo vizito Lietuvoje išvakarėse. Ogi apie tai, jog užsienio žiniasklaida visų pirma tikisi, kad popiežius Lietuvoje kalbės apie seksualinį priekabiavimą. Štai taip: svarbiausia, ko užsienio žurnalistai tikėjosi, tai visai ne Sibiras, visai ne vieškeliu (o ne tiltu, kaip dabar pabrėžiama), kuriuo buvo einama iš Rytų į Vakarus ir iš Vakarų į Rytus, ilgai buvusi Lietuva, o tik antras galas.

Nežinau, gal užsienio žurnalistai ne tai pagrindine problema laikė, gal iš tikrųjų mūsiškiai tik bulvarinę, tai yra, antro galo žiniasklaidą skaito, o gal tiesiog tai mūsų žiniasklaidai, kuri be mažų išimčių drąsiai gali būti vadinama antro galo žiniasklaida, labiausiai rūpėjo.

Nuvylė popiežius mus šioje srityje, todėl jis greitai buvo pamirštas, ir vėl prisiminta didžiausia ir ištikimiausia Lietuvos sąjungininkė. Ką bekalbėtumėm apie šiuos laikus, tačiau anais Amerika visada išliko artimiausia Lietuvai. O ir dabar – jau ir Vokietija, nekalbant apie Prancūziją, visų pirma rūpinasi savo reikalais. Todėl mūsų žiniasklaida reikia varyti ant JAV prezidento Trumpo, kuris nusprendė paskirti teisėju „susitepusį“ žmogų.

Tą žmogų kažkokia priešpensinio amžiaus profesorė apkaltino, kad šis, dar būdamas mokinys, bandė ją išprievartauti. Po šitokios žinios turbūt nemaža dalis vyrų karštligiškai bando prisiminti, ar jie mokykloje netampė bendramokslių už kasų, gal taip mėgindami (šiandien maža kaip tas mėginimas gali atrodyti) parversti jas ant suolo.

Tai jau panašėtų į anekdotą, jeigu į tai nebūtų žiūrima rimtai. JAV prezidentas pavedė FSB išsiaiškinti, kas prieš kelis dešimtmečius prie ko priekabiavo. Čia jau net įdomu – štai kuo, pasirodo, iš tikrųjų tenka užsiimti tokios pasaulinės galybės kaip Amerika slaptosioms tarnybos.

Pas mus tokie „skandalai“ tarsi buvo nurimę, ypač po to, kai paaiškėjo, kad viena iš šito judėjimo, kuris išvertus vadinasi „mane irgi“ (ir suprask, žmogau, su džiaugsmu tai pasakyta ar su liūdesiu), aktyvisčių pati kadaise išprievartavo nepilnametį.

Čia turime tokią patarlę: „Pats muša, pats rėkia“.

Buvo nurimę, bet vėl išlindo (o veikiau – buvo pakviesta į televiziją) vyriausia tarsi visų teisių, o iš tikrųjų tik nepatenkintų moterų, gynėja ir dar kartą priminė, kad Lietuvoje priekabiautojai iki šiol nenubausti. Čia jau jokių teismų nereikia, kas nors tave apdergė – vadinasi, esi kaltas. Tai moterims nekaltumo prezumpcija galioja, o vyrams – moteris pasakė, vadinasi, taip ir buvo.

Kaltinimas priekabiavimu pas mus tampa susidorojimo su žmogumi įrankiu. Na, dėl vieno dėstytojo – čia viskas aišku. Visi žinojo, kad studentė su juo miega, ir jei jau nuolat pas jį lovą vaikšto – negi sakysi, kad kiekvieną kartą išprievartaujama būna? Suprantama, kad dėstytojas studentei ir geresnio pažymio nepagailėdavo. Praėjo metai, ir „dailininkė“ suprato, kad geri pažymiai už kūrybą buvo lovoje užtarnauti, o iš tikrųjų – neišėjo iš jos dailininkės. Ar kerštas buvo tikroji pavėluoto prisiminimo apie tą priekabiavimą priežastis – gal jau ne taip svarbu.

Liūdnesnį dalyką atskleidė istorija, kai seksualiniu priekabiavimu buvo apkaltintas vienas politikas. Po to jis kreipėsi į prokuratūrą, kad ši sužinotų, kas jį apšmeižė, ir nubaustų. Tačiau prokuratūra bylą nutraukė, nes negalėjo išsiaiškinti, kokia moteris sėdėjo televizijoje s…bine į ekraną ir š…ko ant politiko.

Jeigu pasitelksime „sąmokslo teoriją“, tai šioje istorijoje galimos mažiausiai trys versijos. Pirmoji: prie merginos tikrai buvo priekabiauta, ir šaunuoliai žurnalistai negalėjo neleisti aukai pasisakyti. Antroji: politiniai oponentai surado šliundrą, kurį sutiko apdergti kažkam trukdantį konkurentą. Trečioji: žurnalistai patys susirado tokią šliundrą, o gal ir savo kolegę pasisodino, nes reikėjo padaryti „skandalingą“ laidą. 

Kai mūsų įstatymai tokie, kad galimos visos trys versijos, o prokurorai nieko negali išsiaiškinti, belieka spėlioti. O žurnaliūgos gali aimanuoti: popiežius jų vilčių nepateisino.

Beje, Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono žmona vyresnė už jį 25 metais. Tai nieko tokio. Bet juk ji romaną su Emanueliu užmezgė tada, kai jis buvo nepilnametis (15 metų) mokinys, o ji – ištekėjusi trijų vaikų mama. Bet, matote, čia ne „me too“. Čia meilė. Čia tas atvejis, kai abi pusės „išprievartavimu“ buvo patenkintos.

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje