Rugsėjo 27 d. pavakarę Rimšėje vyko edukacinė programa skirta šeimoms – „Turiningas laisvalaikis ir bendravimas. Tautinių juostų pynimas“. Mokyti pinti juostas atvyko tradicinių amatų meistrai, tautinio paveldo puoselėtojai, sertifikuoti tautinio paveldo produkto kūrėjai – Rasa ir Algirdas Breidokai iš Švenčionių r., Kaltanėnų miestelio. Atsivežę didelę skrynią įvairiausių juostų, eksponavo jas, pasakojo ir rodė jų pynimo bei audimo būdus.
Matėsi, kad žmonės tiesiog tuo gyvena. Namie pina ir audžia juostas visa šeima – dukros, sūnūs ir maži anūkėliai bando regzti virvutes. Šiuo amatu užsiima kone 10 metų. Todėl meistrai nestokoja žinių ir patirties, puoselėjant tautinį paveldą, vis ieško naujų žinių apie kitus pynimo būdus, semiasi patirties iš kitų šalių pynėjų.
Breidokų ekspozicijoje – austinės, pintinės, vytinės, mestinės juostos iš vilnonių siūlų. Savo ilgalaikę juostų pynimo patirtį perduoda visiems norintiems išmokti šio amato per edukacines programas. Ne išimtis ir Rimšės moterys, todėl meistrai kantriai mokė rimšietes juostų pynimo paslapčių. Austinėm juostom reikia specialių staklelių, vytinėm juostom reikia medinių specialių įrankių – kaladėlių, apie jas buvo vaizdžiai papasakota ir parodyti jų pynimo būdai. Meistras Algirdas visus įrankius ir staklytes, skirtas juostų audimui ir pynimui, pasigamina savo rankomis. Nors, kaip pasakojo, iš pirmo karto nepavyko tobulai pagaminti staklių vien iš paveikslėlio, bet įdėjus daug kantrybės viskas pavyksta. Juokavo, kad „pirmoji austinė juosta išėjo be rašto“. Teko tobulinti, galvoti. Ornamentus meistrai ima iš liaudiškų motyvų – lelijų, kryžių, svastikų ir kitų ornamentų, kurie puikuojasi Breidokų juostose.
Pintinėms juostoms reikia tik rankų miklumo, tai jas ir mokėmės pinti. Pradėję nuo 4 siūlų, nusipynėme virvutes, batraiščius. O paskui perėjome prie lietuviškų tautinių juostų mokymosi. Mums, nepatyrusioms rimšietiems, atrodė, kad tai sunkus, daug kantrybės, dėmesio, susikaupimo, atidumo reikalaujantis darbas. Bet nupynus nors mažą atkarpėlę juostos, kol išryškėja juostos ornamentas, apima neapsakomas džiaugsmas ir pasigėrėjimas – „pavyko“. Meistrai juokavo, kad reikia nupinti 18 juostų, kol rankos įgus ir patirtis ateis. Tada jau seksis greitai – per du pusdienius išeis juosta. O ir nusipynus pirmąją juostą, nors ir kreivoką – gali didžiuotis savo rankų darbu ir užsidėjęs nešioti“. Šeima iš Visagino susidomėjo pintinėm kryžinėm juostom, bandė išmokti šio amato, dar su mokymų meistru Algirdu sumėtė virvutę, skirtą susirišti batams, liemenei. Šeima buvo atvykusi kartu su mažamečiais vaikais, kurių akutės tiesiog spindėjo, stebint šį „mistinį“ procesą. Nors išėjome namo sutemus, tačiau su juostelėmis, kad ir menkomis pradžiai – bet savo rankų darbo.
Rimšės moteris ir šeimas meistrai pakvietė į Kaltanėnus toliau mokytis šio meno paslapčių. Saviveiklininkės pažadėjo dar ir koncertuką Kaltanėnams. Tautinių juostų pynimo edukacija buvo finansuojama pagal Ilgių bendruomenės projektą „Kompleksinės paslaugos visai šeimai Ignalinos rajone“.
R. Prakapavičienės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!