Šildymas brangsta, nes brangsta biokuras. Taigi ir malkos.

Visuomenė pasipiktino kirtimais, vykdomais Labanoro giroje, ir Vyriausybė sustabdė plynus kirtimus.

Vyriausybės planuose – Pabradės poligono plėtimas, o tam reikės plynai iškirsti kažkiek hektarų miško.

Štai ką turime šiandien. Iš tikrųjų, dar taip neseniai mums buvo aiškinama, kad perėję prie pigaus ir ekologiško biokuro, gyvensime šiltai ir pigiai. Ką gi, valdžia dar kartą mus apmovė. Žinoma, patys kalti: ne maži esame, o taip mėgstame pasakėles.

Biokuras, malkos negalėjo nebrangti, kai šitaip mikliai keliamas minimalus atlyginimas. Kyla minimalus – reikalaujama didesnio „neminimalaus“, nes kur rasite kvailių profesionalų, kurie dirbtų už tiek pat, kiek mokama faktiškai nieko nemokantiems. O kai reikia daugiau mokėti visiems – brangsta ir produkcija.

Ne, nė pusės žodžio apie tai, kaip gražu, kad padidintos pensijos, dar kartą perskaitykite ankstesnę pastraipą, ir gal bus aišku, kodėl nusinešus padidintą pensiją į parduotuvę, nusiperki mažiau, negu prieš metus. O dabar dar ir malkos brangsta.

Bet jei viršų paims „patriotai“, malkos dar labiau brangs. Mat tų didžiai susipratusių Lietuvos veikėjų nuomone, Lietuvos girios apskritai neturėtų būti kertamos. Tai turėtų būti sengirės. Kad medžiai augtų, bręstų, nuo senatvės virstų, pūtų, kad taip pradžioje būtų bent Labanoro girioje. O paskui kad ir visa Lietuva taip apželtų. Kaip buvo anais pagonybės laikais. Kad laukiniai žvėrys ir paukščiai turėtų kur gyventi.

Galima būtų pasakyti, kad jeigu lietuviai taip spėriai bėgs iš šalies, Lietuva ir be tų veikėjų pastangų miškais užžels. Bet šitiems veikėjams, kurie savo pasakėlėmis apie naikinamus miškus jau sugebėjo apkvailinti keliolika tūkstančių žmonių, ne tai rūpi. Jiems svarbiausia – šiandien uždrausti kirtimus Labanoro girioje.

Įdomu tai, kad kalbant apie Labanoro girią paprastai neminimas jos pilnas pavadinimas: Labanoro – Pabradės giria. Ji užima 91 500 hektarų plotą, iš kurių 73 800 hektarų apaugę mišku, plyti Molėtų, Utenos, Švenčionių, Ignalinos ir Vilniaus rajonuose. Brandūs medynai sudaro 11 proc. Šiemet planuota plynai iškirsti 186 hektarus valstybinio miško, arba 0,4 proc. nuo viso Labanoro regioninio parko miško ploto.

Dar 26 hektarus leista iškirsti privačių miškų savininkams. Privatūs miškai užima apie 12 000 hektarų.

Sutikite, šie skaičiai kažkaip neleidžia kalbėti apie Labanoro girios naikinimą. Bet kalbama, nes kalbėtojams ne tai svarbu. Jiems rūpi Pabradės poligonas. Tiesa, jis yra išskirtas iš Labanoro regioninio parko ir užima 2221,15 hektaro (kariškiai mėgsta tikslumą). Šioje teritorijoje esančios žemės paskirtis – „kita“, o naudojimo būdas – krašto apsaugos tikslams. Privačios žemės šioje teritorijoje nėra.

Poligone yra ir miško žemės plotų, iš viso 1238 ha. Norint sudaryti tinkamas sąlygas treniruotis ne tik Lietuvos, bet ir sąjungininkų kariams, iš tų 1238 numatoma pakeisti 496 hektarų miško žemės paskirtį. Kitaip tariant, miškas čia jau kertamas, tiek, kiek to reikia, pagal miškotvarkos projektus, suderintus su Valstybine miškų tarnyba.

„Patriotų“ judėjimas, siekiantis uždrausti plynus kirtimus Labanoro girioje, kol kas apsiriboja nedideliais ploteliais, kuriuose, beje, savo namučius turi įvairaus plauko veikėjai. Bet jau girdėti kalbos ir apie tai, kad reikia stabdyti visokių poligonų statybą. Ir neliečiami Lietuvos miškai naikinami, ir kaimynai erzinami…

O čia mes kalbame apie tai, kad malkos pabrango. Čia tik žiedeliai. Uogytės kur kas aukščiau, šiuo atveju – toliau.

Gal tai, kaip mums panašiais atvejais aiškinama, tik sutapimas?