Ignalinos viešojoje bibliotekoje įvyko Valentino Juraičio fotoalbumo ,,Rytų Aukštaitijos kaimai. Namų išorė ir vidus“ pristatymas. V. Juraitis fotografas, leidėjas – jau daugiau nei 20 metų yra Ignalinos krašto fotometraštininkas, išleidęs fotoknygas ,,Ignalina Lelijos žiede“ (2008), ,,Ignalinos krašto paveldo objektai, tautodailė, amatai“ (2013) ir kitas, surengęs personalinių fotoparodų šalyje ir užsienyje.
Renginio metu buvo surengta ir autoriaus fotoparodėlė apie Aukštaitijos kaimą, fotodarbų serija, kurių dauguma fotografijų sutilpo į minėtą fotoalbumą. Jame užfiksuoti kaimo namai, virtuvės, seni baldai, krosnys, svetainių, kluonų vidus, tvartuose gyvenantys gyvuliai. Tai privati erdvė, kurios pašaliniam žmogui nelemta pamatyti be šeimininko leidimo. Todėl užfiksuoti ir jų šeimininkai, aprašant trumpas namo gyvenimo istorijas. Į fotoalbumo sutiktuves atėjo dauguma šių fotografijų herojų. Taigi buvo apie ką pasikalbėti.
Lyg ir atsakydamas į klausimą, kodėl ėmėsi kaimo sodybos temos, V. Juraitis prisiminė, kad ir jis pats vaikystę praleido kaimo sodyboje Suvalkijoje. Vaikystėje patirti įspūdžiai išlieka visam gyvenimui. Panašia patirtimi apie kaimo namus galėjo pasidalinti ir kiti žmonės, susirinkę į knygos pristatymą.
Deja, yra ir kita medalio pusė. Šiandien šių fotografijų herojams, kaimo namų šeimininkams ir šeimininkėms, jau po 70–80 metų. Kas jų turtą ir tradicijas perims po kelerių metų, kai dauguma jų atžalų jau emigravo į užsienį duonos užsidirbti?..
Kalbėdamas apie aukštaitišką stiliaus svarbą, knygos autorius kalbėjo, kuo jis svarbus, išsaugant savo išskirtinumą, plėtojant turizmą. Ignalinos kraštovaizdis unikalus ne tik gamta, bet ir aukštaitiškomis sodybomis. Kas atsitiktų, jei visus kaimo namus atstatytume pagal tipinius projektus, paimtus iš interneto? O tokių tendencijų yra, matyti, kaip rinką užplūsta naujos statybinės medžiagos iš plastiko. Kraštas daug ką prarastų, taptų neįdomus turistams.
Toks fotoalbumas, sutelkus bendraminčių, rėmėjų pastangas ir visų pirma Lietuvos kultūros tarybos, rajono savivaldybės administracijos, kitų finansinę paramą ir išvydo dienos šviesą. Tai ne tik fotodokumentas menine išraiška, bet patrauklus pavyzdys, vizija, kaip tvarkyti savo ar iš savo senelių paveldėtas sodybas.
Knygos pristatymo metu bibliotekoje mezgėsi nuoširdus pokalbis apie senų kaimo sodybų ateitį. Kalbėjo sodybų šeimininkai, kurių namais ir jie patys yra užfiksuoti šiame fotoalbume. Vienas vyriausių pokalbio dalyvių, visiems rajone gerai pažįstas ir gerbiamas krašto žvejas ir žuvų rūkytojas Stasys Rastenis iš Palūšės pasidžiaugė, kad jo gyvenamasis namas Palūšėje jau sulaukė 120-ties metų. Čia gyveno seneliai, jo tėvai, o jo šeimai namą suremontavus, atnaujinus šiandien jame jauku ir gera gyventi.
Gintutė Žemaitytė-Rūkienė Cijonų ir Maksiūnų kaimuose turi paveldėtas gražiai prižiūrimas, bet tuščias sodybas. Kokia jų ateitis? Šeimininkė džiaugėsi, kad padėtis taisosi ir ne tokia liūdna, kaip tikėtasi. Vienus namus perdavė dukrai ir ten jau krykštauja jauniausioji atžala.
Tačiau ne visur taip atsitinka: tėvai sensta, išeina Anapilin, vaikai emigruoja, o ant tėviškės namo durų pakabinama spyna.
Pokalbio metu prognozuota, kokia kaimo sodybų ir kraštovaizdžio ateitis po artimiausių dešimties metų. ANP ir Labanoro regioninio parko vyr. specialistė Giedrė Šukytė, įvertindama šiandienines emigracijos ir kaimo tuštėjimo tendencijas, pažymėjo, kad geriausiai scenarijus sodyboms toks, kai šį unikalų turtą perima vaikai ir anūkai. Gal sodybos pavirs miestiečių gražiai prižiūrimomis vasaros buveinėmis. Kiek bus tarp jų užsieniečių? Bus ir taip, kad neuždengus stogų, nemažai unikalaus turto sunyks ar bus suniokota perstatant ar rekonstruojant. Ar galime mes šitai sau leisti?
Pokalbį apibendrino Ignalinos savivaldybės mero pavaduotojas Laimutis Ragaišis. Jis pažymėjo, kad daug kas priklauso ir nuo mūsų pačių pastangų bei siekių puoselėti tradicijas. Todėl turime lygiuotis į geriausius ir gražiausius pavyzdžius, kiekvieną gražią iniciatyvą palaikyti. Vicemeras padėkojo fotoalbumo autoriui ir šio fotoalbumo herojams – gražių aukštaitiškų sodybų šeimininkams – už tai, kad jie sutiko fotografuotis, atvėrė visuomenei savo namų duris ir pasidalino kaimiškos kasdienybės grožiu.
Ignalinos kraštą albume pristato Gintutės Žemaitytės-Rukienės (Cijonai, Maksiūnai), iš sostinės į tėvų namus grįžusios Virginijos Stasiūnaitės (Guntauninkų k.), „Paukščių kaimo“ šeimininkų Laimos ir Rimo Rakauskų (Cijonų k.), tautodailininkės Danguolės Bukėnaitės (Sabališkės k.), Ulozų šeimos, Rimanto Bagdono (Kukutėlių k.), kalvio Mykolo Mačiulio (Motiejūnų k.), žvejybos amato puoselėtojo Stasio Rastenio (Palūšė), drožėjo Sauliaus Sveikausko (Maldanėnų k.), audėjos Aleksandros Ruzgienės (Linkmenys), Birutės Jašiūnienės (Minčiagirė) senosios sodybos. Kai kurie šių žmonių ir patys mielai pozavo savo aplinkoje. Renginyje dalyvavusiems autorius dėkojo už malonų bendravimą, pasitikėjimą ir dovanojo jiems jų nuotraukas. Ypač graži autoriui daug talkinusios Rasos Abelytės nuotrauka, kur ji su tautiniais drabužiais pozavo savo dėdės Mykolo Abelio sodyboje.
Fotoalbumą galima įsigyti J. Roko firmoje ,,Liepa“ ir Ignalinos turizmo informacijos centre.
V. Juraičio, J. Baltakio ir B. Šablevičiaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!