Įdomūs dalykai mūsų Lietuvėlėje dedasi, kartais ne visai suprantami, ne visai paaiškinami ir todėl dar įdomesni.

Štai, sakysim, laukiau, kada naujas sveikatos įstaigų reformos variantas pasirodys. Penktadienį sulaukiau, viename portale, skaitomiausiame, kaip jis pats save reklamuoja, pasirodė nemažas straipsnis. Užmečiau akį, sakau sau, vakare ramiai perskaitysiu…

Vakare atsidarau skaitomiausią portalą – nebėra to straipsnio. Visoks mėšlas, kaip lovoje elgtis, kaip sveikai maitintis, kaip greitai suliesėti, tame portale savaitėmis laikomas, o straipsnio apie tai, kaip valdžia ketina mūsų sveikatą saugoti, nebėra.

Internetas geras tuo, kad kas į jį pakliuvo – pašalinti labai sunku. Paguglinau, radau tą straipsnį. Perskaičius pirmiausia įsiminė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės žodžiai: vykdant šią reformą svarbu, kad ir toliau didėtų medikų atlyginimai.

Štai kas mūsų valdžiai svarbu, ir tai jokiu būdu ne žmonių sveikata.

Dar siūloma steigti gydymo įstaigų valdybas ir regionines tarybas. Ir, žinoma, gydymo įstaigų vadovams siūloma, kaip dabar madinga, nustatyti kadencijas. Įtvirtinti nepriekaištingos reputacijos kriterijus. Rengti konkursus įvairioms pareigoms užimti.

Na, kaip, gal jau sveikesni pasijutote? Jeigu ne, pridėsiu, kad valdžia teigia, jog pacientai gydymo įstaigą turės pasiekti ne ilgiau kaip per vieną valandą. Gaila, nepasakyta, kokiu transportu.: juk jeigu savo mašina arba pėstute – vienas dalykas, jeigu valdišku – kitas…

O gal jus pradžiugins „gydymo įstaigų tinklo formavimo“ kriterijai? Sakysim, išvengiamos hospitalizacijos rodikliai. Paprastai tariant, jeigu tave paguldė – prastai, o jeigu pasakė – keliauk sau, ir namuose sėkmingai numirsi – čia jau prie gerų rodiklių bus priskaičiuojama.

Dar vienas rodiklis – pacientų, išvykstančių gydytis į kitą įstaigą. Jeigu į tai bus atsižvelgiama, tada galite nesitikėti, atsigulęs į vieną ligoninę, gauti siuntimą į kokią kitą, nes taip sugadinsite rodiklį. O rodiklis mūsų valdžiai antroje vietoje po atlyginimų.

Ir galop apie skyrius, kurie turės būti ligoninėje, kad ji nebūtų… čia įdomiai išeina: viena vertus, nė viena „gydymo įstaiga“ nebus uždaryta, bet, kita vertus, jose būtinai turės būti (kas nutiks sus tomis, kuriose nebus, nesakoma) teikiamos bent trijų rūšių stacionarinės paslaugos. Ir suminėtos penkios tokios paslaugos, iš kurių trys bus reikalingos: chirurgijos, terapijos, pediatrijos, akušerijos, psichiatrijos.

Viską, kas iki šiol išvardinta, dar galima jei ne pateisinti, tai bent suprasti. Bet dėl psichiatrijos skyrių ligoninėse – iš kur Lietuvoje tiek psichų atsirado, kad jiems rajonų ligoninėse skyrių prireikė? Ar čia po tokios sveikatos reformos jų padaugėjimo laukiama, ar tiesiog ponas A. Veryga pagal kolegų seimūnų psichinę sveikatą sprendžia?  

Štai pagal šį rodiklį – skyrių skaičių ligoninėje – nemažai ligoninių turėtų užsidaryti, bet nė viena nebus uždaroma… Kaip visa tai suprasti ir paaiškinti, tikrai nežinau, nes ne tik straipsniai šia tema iš portalų buvo mikliai pašalinti, bet ir žurnaliūgos apie tai tyli. Čia jau galima suprasti, ir pirma į galvą ateinanti mintis: nepriklausomai žiniasklaidai liepta nepraleisti progos patylėti, Sakote, rūpestis žmogumi?

Kaip ir toks rūpestis, kaip vidaus reikalų ministro. Sekmadienį sužinojau, kad pertvarka vidaus reikalų sistemoje baigta: darbuotojų sumažėjo, užtat likusiems algos sumažėjo. Sakote, žmonėms nepatogu, kai kortelės ir pasai tik dvi dienas per savaitę, pirmadieniais ir trečiadieniais, išduodami? Vadinasi, mąstote nevalstybiškai, žvelgiate paviršutiniškai ir apskritai greičiausiai esate niekam nebereikalingas pensininkas.

Dar apie rūpestį žmogumi. Teko man baltarusių pasus į lietuvių kalbą versti. Ką pastebėjau – tai kad Baltarusijoje pasai išduodami ne dešimčiai metų, kaip pas mus. Ten sulaukę 45 metų gauna pasą, kuris galioja, kol žmogui sukaks šimtas metų, ir tik tada reikės rūpintis nauju. Kodėl pas mus šito negali būti? Ogi čia vėl pasireiškia rūpestis žmogumi, kad jis kas dešimt metų sumokėtų valdžiai tam tikrą sumą. Džiaukimės, kad tas rūpestis iki penkerių metų nesumažėjo.

Beje, minėjau, kad svarbiausiai problema pas mus tapo klausimas, kaip greitai ir be vargo suliesėti. Receptą, kaip suliesėti be jokių pastangų, visiems tiems portalams ir šiaip žurnaliūgoms galiu už dyką atiduoti. Nereikia savęs prievartauti, kokių nors specialių dietų laikytis irgi nereikia. Tiesiog išeikite į pensiją.