Ignalinos viešojoje bibliotekoje pristatyta dviejų tomų jau ne pirmą knygą išleidusio autoriaus Antano Žilėno knyga „Parubežys ir parubežiniai“. Šią knygą autorius, tarpukario Lietuvos pasienio policininko sūnus, skyrė Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 100-mečiui ir Pasienio policijos 95-mečiui paminėti. Joje daugiausia dėmesio skirta I Lietuvos Respublikos pasienio policijos Utenos baro ribose saugotos administracinės linijos tarp Lietuvos ir lenkų okupuoto Vilniaus krašto istorijai ir pačių pasieniečių tarnybai bei jų šeimų gyvenimui nušviesti. Į šio baro veiklos zoną įėjo ir dabartinio rajono teritorijos dalis, Linkmenų ir Antalksnės apylinkės.
Renginys bibliotekoje vyko pagal A. Žilėno scenarijų. Renginį pradėjo ir jo metu muzikavo Olga Paukštienė, ištraukų iš pristatomos knygos skaitė bibliotekos atstovai, kalbėjo autorius. Jis prisiminė visas šventes, vykusias Linkmenyse, už finansinę ir kitą paramą dėkojo Linkmenų seniūnui Jonui Aleknai ir rajono savivaldybei. Sakė, kad į knygą pateko ne visa surinkta medžiaga, todėl savo darbu ne visai patenkintas. Antra vertus, A. Žilėnas pakartojo klasikinę frazę „Padariau, ką galėjau, tegul kiti padaro geriau“. Autorius renginyje pasigedo vaikų ir jaunimo, kuriems tokie renginiai turėtų būti gyva istorijos pamoka.
Knygoje yra apie 850 nuotraukų, jos visos iš asmeninių albumų. Už jas autorius labai dėkingas visiems, nuotraukų paskolinusiems. Knygoje daug autentiškų amžininkų prisiminimų, išspausdinta 221 pasienio policininko biografija. Deja, jas pavyko rasti ne visas. Mat dalis policininkų karo metais tarnavo vokiečių kontroliuojamoje Lietuvos policijoje, kuri dažniausiai buvo metama kovoti su raudonaisiais partizanais, pokaryje daugelis buvusių pasieniečių išėjo į mišką kovoti jau su sovietais. Šie policininkai sovietinio saugumo buvo ypač persekiojami, todėl ir jų asmens bylų archyvuose nelikę.
Knygos pristatyme dalyvavęs rajono meras Henrikas Šiaudinis dėkojo autoriui už jo darbus, A. Žilėną apibūdino kaip itin veiklų, nenuilstantį žmogų, kuris ir kitiems ilsėtis neleidžia, vis įtraukia į savo veiklos sūkurius. „Antano iniciatyva Linkmenyse pastatytas paminklas tarpukario pasieniečiams yra ypač stiprus atminimo ženklas, priminimas dabartinėms kartoms apie tuos tolimus įvykius. Taip pat ir jo knygos – neįkainuojamas palikimas. Autorius yra iš tų, kurie parašę vieną knygą, imasi antros, trečios. Ši knyga trečioji, tad belieka sulaukti ir ketvirtos“, – juokavo meras.
Seniūnas J. Alekna sakė – kai susipažino su Antano planais ir idėjomis, negalėjo joms atsispirti, todėl mielai padėjo jas įgyvendinti. Stebėjosi autoriaus kantrybe, aplankant tokį didžiulį būrį žmonių, kuriuos kiekvieną reikėjo išklausinėti, surinkti informaciją. „Dėkoju, Antanai, už bendrus žygius. Jaunimas noriai lanko paminklą Linkmenyse ir prie jo fotografuojasi“, – kalbėjo seniūnas.
A. Žilėną taip pat pasveikino rajono Švietimo ir kultūros skyriaus vedėja Gražina Mackonienė ir bibliotekos vedėja Loreta Aleknienė.
Renginio dalyviai teiravosi, kiek kilometrų autorius nuvažiavo, ieškodamas buvusių tarpukario policininkų giminių, nes maršrutai nutįso po visą Lietuvą, nuo Linkmenų iki Mažeikių? A. Žilėnas sakė, kad nuvažiuoto kelio kilometrų neskaičiavo, o ir suskaičiuoti vargu ar galima. Juk pas daugelį amžininkų teko važiuoti po keletą kartų, nes vis prisimindavo naujų detalių, atrasdavo naujų nuotraukų.
A. Žilėnas gimė 1942 m. Tauragnų valsčiaus Ignotiškio kaime. Studijavo Kauno politechnikos institute (dabar – Kauno technologijos universitetas), kur įgijo tiltų ir kelių statybos inžinieriaus specialybę. 1966 m. Vilniuje pradėjo dirbti statybinėse organizacijose. Atkūrus šalyje nepriklausomybę, dirbo Lietuvos kariuomenės brigados „Geležinis vilkas“ štabe, vėliau – tarnyboje prie LR Vyriausybės.
Yra išleidęs atsiminimų knygą „Prisiminimų labirintais“ (2014 m.), apie tėvų gimtuosius Aukštaitijos kaimus Paluknį, Ginučius ir Ignotiškį. 2015 m. knygą „Kelias“ – apie Rytų Lietuvos krašto šviesuolį, lietuvybės puoselėtoją ir valstybės kūrėją kunigą Juozą Breivą. „Parubežys ir parubežiniai“ – trečioji jo knyga.
Autoriaus nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!