Nepastebimai slenka paskutinės kalendorinio rudens dienos. Visų mūsų mintys jau sukasi, kokia bus šių metų žiema, nes ruduo – jau istorija. Negalima peikti šio rudens bent mūsų regione, tik pajūryje ir artimuose jam regionuose keletą kartų siautėjo uraganai, škvalai. Žiemiški orai bandė įsigalėti spalio pabaigoje, bet ruduo nepasidavė provokacijai ir vėl ilgai džiaugėmės gana maloniu vasarišku rudeniu. Dabar, regis, žiema ruošiasi rimtai ateiti. Seniau nuspėti, kokia bus žiema, buvo gana nesunku. Jei vasara šilta, karšta tai ir žiema šalta. Pastarųjų metų sezoniniai orai nepasidavė meteorologų ilgalaikėms prognozėms. „Gismeteo“ tarnyba  šiam gruodžiui prognozuoja gana žiemiškus orus, kiti teigia atvirkščiai. Gali pasiteisinti pirmoji prognozė nes kelios pastarosios žiemos buvo tikrai pernelyg švelnios.

O kas naujo ūkininkų, sodybų savininkų, visų gamtos gėrybių puoselėtojų darbuose ir mintyse? Visi pagrindiniai darbai jau turėjo būti atlikti, nes oro sąlygos buvo tikrai palankios. Svarbiausia dabar su minimaliais nuostoliais išsaugoti, kas buvo užauginta. Tam reikia gerų sandėliavo sąlygų, derlių apsaugant nuo pelinių graužikų. Dar kartą norisi prisiminti tikrai neeilinę vasarą, kuri leido beveik visoms kultūroms, išskyrus grūdines, subrandinti aukštus derlius.

Ateinantys metai žada daug svarbių įvykių. Rinksime naują prezidentą (-ę), vyks savivaldos rinkimai, tikriausiai nuspręsime daugiau nebekaitalioti laiko, o Briuselyje mūsų šalies ūkininkai tikisi, kad išmokos 2021–2027 m. sieks 90 proc. ES vidurkio – 223 EUR /ha. Reikia pastebėti, kad mūsų ūkininkų reikalus ES silpnai gina deleguoti Lietuvos europarlamentarai, išskyrus Bronį Ropę. Žinoma, ūkininkauti sumaniai ir pelningai priklauso nuo pačių ūkininkų, o ne laukiant iš valdžios malonių. 

Žiemą bus daugiau laisvo laiko pamastymams, ką auginsime, sodinsime kitais metais, atidžiai stebėti rinką. Klimatas šiltėja, meteorologai žada dar tris tokias vasaras, kokios buvo šiemet. Taigi, yra galimybių auginti daugiau šilumėgių kultūrų, kaip, tarkim, arbūzų, melionų, avinžirnių, sėjamosios judros, vynuogių. Ne tik savo poreikiams tenkinti, bet ir komerciniais tikslais. Neturiu informacijos, ar mūsų rajone auginamos pluoštinės kanapės, mūsų rajono ūkininkų žemėse, iš inercijos, dominuoja grūdinės kultūros ir rapsai.

O gamta pasiruošusi žiemai, tik nežinia – ar ilgai ir šaltai, ar trumpai ir švelniai. Gerai, kad yra šioks toks žemės įšalas ir susidarius sniego dangai, daugumai bent kultūrinių augalų negrės iššutimas. Pats niūriausias laikotarpis baigiasi, kai žemę padengia sniego paklotė, ir diena ima ilgėti. Ji trumpės jau neilgai, nepajusime, kaip saulė vėl pas mus sugrįš. Šiemet labai daug iš šiaurės atskridusių puošniųjų svirbelių, kurie kartu su sniegenomis, savo spalvotais apdarais ir melancholiškais balsais gyvina dominuojančią nykumą ir tylą gamtoje. 

Ūkininkai, laikantys avis ir raguočių prieauglį, manau, akylai stebės vilkų migraciją. Jie, pagal naujas rekomendacijas, bus apskaitomi visus metus, kad kuo tiksliau žinotume jų skaičių ir galėtume nustatyti realias sumedžiojimo kvotas. 

Taigi žiūrime, kokios žiemos pradžios sulauksime, ar bus baltos Kalėdos ir Naujieji metai.

eFoto.lt nuotr.