Grįžtate namo po darbo, įsitaisote ant sofos ir autopilotu įsijungiate televizorių. Iš kur žinote, kad tai, ką matote, yra tiesa? Propagandinė, fiktyvi realybė kuriama ne tik gyvenantiems Rusijoje ar su ja besiribojančiose šalyse Šiandien, vis garsiau kalbant apie aktyviai vykstantį informacinį karą, gebėjimas kritiškai įvertinti žydrųjų ekranų turinį tampa kone privaloma kiekvieno savybe. Ką turėtų žinoti kiekvienas, kurių namuose stovi televizorius, aiškina Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas doc. dr. Andrius Šuminas.

Šiuolaikinė propaganda skleidžiama visomis įmanomomis medijomis, tačiau dar nuo Šaltojo karo laikų televizija užima itin svarbų vaidmenį kuriant fiktyvią realybę, sėjant chaosą ir skaldant visuomenę. Ji išskirtinė tuo, kad čia dominuoja vaizdai, emocijos, kuriomis tinkamai sužaidus galima daug greičiau pasiekti savo tikslų.

Puikus to pavyzdys – dar visai neseniai Rusijos televizijos Pirmojo kanalo atstovo Vokietijoje 2016 m. sukurtas reportažas apie neva pabėgėlių pagrobtą ir išprievartautą mergaitę. Rytų Europos studijų centro parengtoje monografijoje pastebima, kad kaip ir turėjo tikėtis propagandininkai, informacija, skirta sukelti nepasitikėjimą Vokietijos politika pabėgėlių atžvilgiu ir neapykantą pabėgėliams iš karo siaubiamos Sirijos, plačiai pasklido pasaulyje. „Svarbiausia, kad siužetas, sukonstruotas kaip dinamiškas reportažas apie tariamą tikrovę, buvo parodytas milijonams ir tapo ne tik žinia, bet ir šaltiniu kitoms žiniasklaidos priemonėms. Nepaisant to, kad tokios rašytinės, garsinės bei vaizdinės publikacijos vadinamos „klastotėmis“, jų struktūra masiniam žiūrovui gali atrodyti tokia pat, kaip objektyviai parengtas žurnalistinio žanro kūrinys“, – rašoma darbe „Rusijos propaganda: analizė, įvertinimas, rekomendacijos“.

Tokių ir panašių propagandinių siužetų „kepykla“ arba pagrindinis sklaidos kanalas, yra Kremliui pavaldžios televizijos. Siekiant apsisaugoti nuo tokios informacijos ir netapti informacinio karo taikiniu doc. dr.  A. Šuminas pataria vadovautis esminėmis kritiško informacinio raštingumo taisyklėmis, galiojančiomis tiek spaudoje, tiek internete ar televizijoje.

„Pirmiausia žiūrėti, kas yra laidos autorius, koks žurnalistas, kuo jis remiasi, ar pateikiamos skirtingos nuomonės. Žurnalistas turėtų pateikti faktus, o vertinimas turėtų būti paliktas žiūrovui. Jei žiūrėdami laidą jaučiate, kad jums primygtinai peršama nuomonė, reikėtų pagalvoti, ar jumis nebandoma manipuliuoti“, – perspėja pašnekovas.

Nepriklausomų užsienio ekspertų, analizavusių Rusijos propagandą Ukrainoje, teigimu, melagingi ir iškreipti teiginiai neretai paslėpti po tokiais žanrais, kaip komentaras, tinklaraštis, cituojami neegzistuojantys žurnalistai ar visuomenės veikėjai. Atsargiai reikėtų vertinti vaizdo siužetus televizijose, kurios jau yra demaskuotos, aiškus jų priklausymas nuo Kremliaus iždo. Visgi ne visada yra aišku, ar konkretus siužetas sukurtas ten ir to, kieno skelbiama. Doc. dr. A. Šumino teigimu, būtent dėl to yra labai svarbu ugdyti kiekvieno mūsų kritinį mąstymą.

„Kuo mes daugiau kelsime abejonių ir klausimų, tuo būsime kritiškesni ir atsparesni bet kokiems bandymams mumis manipuliuoti. Pirmiausiai žiūrovui reikia mąstyti kritiškai ir visada suabejoti gaunama informacija – pasidomėti, kas yra informacijos autorius, šaltinis. Jei tai sensacinga naujiena apie skandalą ar žinomą žmogų, patikrinti, ar apie tai kalba ir kitos žiniasklaidos priemonės. Informacija, pavyzdžiui, apie įžymaus žmogaus mirtį dažniausiai nebus tik viename kanale“, – aiškino jis.

Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjas siūlo atidžiau įsiklausyti į tai, kas sakoma užkadriniu balsu, ar nėra tokių formuluočių kaip „neįvardinti šaltiniai sako“. 

„Vienas iš angažuotų naujienų kūrimo tipų – kaip pagrindas naudojama tikra naujiena ir ji aplipdoma netikromis detalėmis, realybė sumaišoma su išgalvotais dalykais, tada paprastam žmogui yra sunkiau atskirti. Todėl reikia kreipti dėmesį į detales, kokia kalba naudojama, kaip formuluojami sakiniai, galiausiai visada abejoti, kas už to stovi, kodėl, ko siekiama šia informacija“, – pabrėžė jis.