Rajono savivaldybėje vyko konferencija „Kompleksinis požiūris – būtina sąlyga energinio efektyvumo didinimui“. Joje aptarti Lietuvoje ir Ignalinoje atlikti šios srities darbai, dalintasi gerąja Danijos ir Suomijos patirtimi, naujausiais technologiniais pasiekimais, kalbėta apie kvartalinę renovaciją, gyvenimo kokybę ir darną.
Konferencijoje dalyvavo ir sveikinimo žodį tarė rajono savivaldybės meras Henrikas Šiaudinis, Danijos Karalystės ambasadorius J. E. Eddie Frederiksenas, Aplinkos ministerijos Būsto skyriaus vedėjas Ramūnas Šveikauskas. Danijos ambasadorius džiaugėsi būdamas Ignalinoje, kur renovuoti praktiškai visi viešieji pastatai ir daugiabučiai namai, sveikino savivaldybę su šiais pasiekimais bei kalbėjo apie priemones, kurias čia ir kitose savivaldybėse būtina planuoti ir įdiegti, siekiant dar labiau didinti energinį efektyvumą.
Konferenciją organizavusios Būsto energijos taupymo agentūros vadovas Valius Serbenta aptarė renovacijos Lietuvoje eigą, Ignalinoje sumanytą ir pradėtą įgyvendinti naująjį renovacijos modelį, kuris vėliau sėkmingai pritaikytas ir kitose savivaldybėse. Dabar Lietuvoje renovuota beveik 3000 daugiabučių namų. Tam panaudota 650 tūkst. eurų. Pristatytos projektinės Lietuvos atstovų kelionės į Daniją ir Suomiją, kurių metu buvo susipažinta su šių šalių pasiekimais, panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius ir moderniausius jos gavybos būdus.
Meras H. Šiaudinis skaitė pranešimą „Ignalinos energinio efektyvumo didinimo programa: pasiekti rezultatai ir artimiausi planai“. Meras apžvelgė per pastaruosius metus atliktus darbus, kuro sąnaudų ir kainų pokyčius bei naujus iššūkius. Minėta, jog šiuo metu Ignalinos mieste modernizuoti 108 daugiabučiai, darbai dar vyksta 14-oje namų. Kaip pagrindinis stabdantis veiksnys įvardintas rangovų nepajėgumas įvykdyti įsipareigojimus. Kalbėta ir apie biokuro kainų kilimą, ir to nulemtą ryškų mažųjų katilinių apyvartos mažėjimą. Kaip sakė meras, šiuo metu Ignalinos katilinėje esantys katilai yra per daug galingi ir artimiausias tikslas – jų pertvarkymas.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ direktoriaus Igno Zoko teigimu, kasmet vis didėja palankiai dėl renovacijos nusiteikusiųjų skaičius ir didžioji dalis šalies gyventojų norėtų atnaujinti savo daugiabutį. Net 45 proc. nerenovuotuose namuose gyvenančiųjų teigia, kad žiemą jiems per šalta, o 33 proc. žmonių vasarą yra per karšta. Lietuviams labai svarbus ir gyvenimo estetikos faktorius. Didžiausios baimės kyla dėl darbų kokybės ir finansinių įsipareigojimų.
Daugiabučių namų renovacijos įtaką šalies šilumos ūkiui aptarė Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius. Jis minėjo, kad dabar jau nebegalima pasikliauti vien biokuro naudojimu, nes jis vis brangsta (šiemet net 40 proc.). Tai didina šildymo kainas. Todėl būtina galvoti apie naujų technologijų diegimą, perėjimą prie žemų temperatūrų šildymo, atliekų ir aplinkos šilumos panaudojimo.
Energetikos ekspertas ir Danijos įmonės „Sunmark“, pasaulyje pirmaujančios pagal stambių saulės kolektorių įrengimą, vadovas Leo Holm pristatė savo įmonės veiklą, kalbėjo apie saulės sistemų integravimą į kitas šilumos sistemas, saulės energijos saugojimą ir transportavimą. Akcentuota, kad saulės energijos sistemos valdomos nuotoliniu būdu, yra paprastai prižiūrimos, nereikalauja didelių eksploatavimo ir priežiūros išlaidų. Daugelyje Danijos miestų saulės kolektorių gaminama energija sudaro 30–50 proc. viso energijos poreikio.
Kalbant apie Skandinavijos šalių patirtį buvo įvardinta keletas ten įgyvendintų priemonių. Tai biomasės ir saulės energijos panaudojimas šilumos gamyboje, taip pat sezoninė, trumpalaikė šilumos akumuliacija, perteklinės šilumos panaudojimas, atsarginių energijos talpyklų įrengimas. Akcentuota, kad šilumos tiekėjai turi modernizuoti savo veiklą, nes ateitis priklauso tiems energijos išgavimo būdams, kurie apjungia įvairias šiuolaikines technologijas ir neįtakoja klimato.
Autorės nuotr.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!