Skip to content

„Čia sugrįžę mes visad vaikai…“

MI informacija

Didžiasalio „Ryto“ gimnazija, prieš keturiasdešimt metų atvėrusi duris kaip dvikalbė vidurinė mokykla ryčiausiame Lietuvos pakrašty, išgyveno galybę švietimo reformų, bet būtent dėl savo geografinės padėties išliko „ilgąja gimnazija“ – atėjęs į pirmą klasę mokinys žino, kad galės čia mokytis, kol gaus brandos atestatą. Tai kuria pastovumo, pasitikėjimo jausmą ir, be abejo, traukia grįžti ten, kur tave stengėsi pažinti, vertinti, padėti atrasti save. Gal todėl gimnazijos sukakčių minėjimai visada sutraukia daugybę buvusių mokinių. Ne išimtis ir šių metų vakaronė „Vėl pažvelkim pro mokyklos langą“, į kurią susirinko gausus svečių būrys. Džiugu, kad mus pagerbė ir daug šiltų žodžių išsakė rajono meras Henrikas Šiaudinis ir vicemeras Laimutis Ragaišis, švietimo skyriaus vedėja Gražina Mackonienė, rajono mokyklų  vadovai, mūsų bičiuliai iš Švenčionių Zigmo Žemaičio gimnazijos, būrelis buvusių mokytojų, gausus būrys buvusių mokinių, Didžiasalio bendruomenės narių – sunku visus ir išvardinti. Po kalbų ir dovanų įteikimo vyko koncertas, pagal mokyklos amžių suskirstytas į keturias dalis: vaikystė, paauglystė, jaunystė ir branda. Bet prasidėjo jis nuo darniai mokytojų ir mokinių giedamo mokyklos himno, kuriam žodžius prieš gerus penkiolika metų parašė tuometinė mokinė Jekaterina Bursova, o muziką sukūrė mokytoja Valentina Sinkevič. 

O ką gi skirtingo amžiaus žmonės mąsto apie mokyklos vaidmenį jų gyvenime? Į tai gražiai pasigilino gimnazijos tarybos nariai abiturientai Justina Janutėnaitė ir Nedas Papšys. Jie nufilmavo interviu ne tik su mažaisiais bei  vyresniaisiais mokiniais, bet ir buvusius mokinius, ir tuos, kurių vaikai jau mokosi mūsų gimnazijoje, pakalbino. Filmuota medžiaga buvo rodoma prieš kiekvieną koncerto dalį.    

Paskui  keturios vedėjų poros pristatė atitinkamus mokyklos istorijos dešimtmečius. Mokyklos vaikystę (1978–1988 m.) priminė ir mokytojo Stasio Keraičio parengtą kompiuterinę pateiktį apžvelgė aštuntokas Algirdas Pauliukėnas su sese trečioke Jurgita. Juodai baltos nuotraukos, kuriomis pasidalino buvę mokiniai Juozas Navickas ir Vidmantas Panavas, patikimai užfiksavo ir mokyklines uniformas, ir pilnus mokinių koridorius (1987 / 1988 m. dirbta dviem pamainom, nes joje mokosi 598 mokiniai – daugiausia mokyklos istorijoje). Į maištingą paauglystę (1988–1998 m. m.) gilinosi aštuntokas Maksimas Kaduškevič ir IIg klasės mokinė Goda Čepulytė. Kaip tik šiuo dešimtmečiu daug kas vyko pirmą kartą: mokyklos sceną papuošė Trispalvė, skambėjo „Tautiška giesmė“, duris atvėrė mokyklos muziejus, pradėta dirbti penkias dienas per savaitę, mokiniai ėmė rezultatyviai dalyvauti ne tik rajoniniuose, bet ir respublikiniuose konkursuose… Pateikiamą informaciją papildė koncertas. Pirmoje bei antroje dalyse koncertavo mažieji ir vyresnieji gimnazijos mokiniai. Juos parengė mokytoja V. Sinkevič,  o pačius mažiausius – pirmokus – į sceną lydėjo ir jų mokytoja Aldona Misiūnienė. 

Trečiojoje dalyje vedimą perėmė jau minėti abiturientai Justina Janutėnaitė ir Nedas Papšys. Žinoma, neįmanoma į vaizdus sudėti viso dešimtmečio įvykių: jų tiek daug, visi atrodo reikšmingi, kiekvienas savaip liudija jaunų žmonių dvasinį augimą. Svarbu viena: į jaunystės tarpsnį įžengusi mokykla jau turėjo aiškią darbo kryptį, kurią pavyko nustatyti dar pirmuoju jos gyvavimo laikotarpiu – remtis krašto istorija, telkti apie save šviesuolius. O koncerte  pasirodė buvę mūsų mokiniai: Dalia Sulienė dainavo su ansambliu „Vėtrungė“, Agnė ir Aistė Ramelytės keturiom rankom skambino pianinu, Giedrė Kamarauskienė tarmiškai pasakojo smagią istoriją, Viktoras Garšanovas skambino gitara. 

Ketvirtoje dalyje vedėją Nedą pakeitė mokytojas Darius Vitėnas, atėjęs dirbti mokyklos paauglystės metais. Kaip ir dera brandai, koncertavo buvusių mokinių vaikai: puikiu balsu džiugino pirmosios laidos abituriento Arūno Sekono dukra Beatričė Sekonaitė, besimokanti operinio dainavimo, vingrias melodijas pūtė saksofonistai – Giedrės Umbražiūnaitės sūnus Konradas Šlepikas bei Rasos Gruzdytės sūnus Povilas Trubila. Koncertą užbaigė linksmas mokytojų pasirodymas – muzikinis-filosofinis žvilgsnis į bėgantį laiką. Paskui visi dar ilgai bendravo ir dalinosi įspūdžiais valgykloje prie arbatos puodelio, daugelis fotografavosi prie fotosienelės su gimnazijos emblema. Šiltas ir jaukus vakaras tarsi sugrąžino į prabėgusius metus, suvienijo visus  ir paskatino dar kartą pažvelgti pro mokyklos langą. 

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje