Skip to content

Pasidalinome šiluma su socialinės globos namų gyventojais

MI informacija

Gruodžio 6 d. Ignalinos r. Naujojo Daugėliškio mokyklos-daugiafunkcio centro mokinių taryba su kuratore, socialine pedagoge Ramune Kliaugiene bei mokytoja Jolita Bužinskiene vykome į Visagino socialinės globos namus. Tikslo būta kilnaus. Juk tai baigiamoji mūsų kalėdinės gerumo akcijos „Suteik šilumą“ dalis, kurios pagrindinis tikslas – praskaidrinti tų namų globotinių kasdienybę juos aplankant ir padovanojant savo pačių rankomis pagamintus kalėdinius atvirukus su sveikinimais jiems. Taip pat tokiu būdu paminėjome gruodžio 3-iąją – Tarptautinę neįgaliųjų dieną ir gruodžio 10-ąją – Tarptautinę žmogaus teisių dieną.

Nuvykusius mus pasitiko užimtumo specialistė Indrė Gruodienė, kuri mus palydėjo į pastatą bei supažindino su šia įstaiga. Indrė mums paaiškino, kas yra negalia ir su kokia negalia čia gyvena žmonės. Dažnai žmonės negalia laiko įvairius fizinius trūkumus (pvz., tai, kad žmogus nevaikšto, nevaldo savo kojų ar rankų ir pan.), bet mes neretai pamirštame apie protinę negalią, o ir išgirdę apie protinę negalią turinčius žmones, vis dar esame pilni stigmų, neva turėtume tokių žmonių bijoti ar vengti. Bet tądien mes įsitikinime, kokia tai yra netiesa.

Vos tik atvykusius mus pasitiko labai draugiška ir nuoširdi šių namų gyventoja Pranutė, prisistačiusi kaip Pranė iš Pakruojo. Pasirodo, Pranė jau 6 m. kuria nuostabaus grožio girliandą iš suvartotų saldainių popieriukų (tokių popieriukų maišelį dovanų jai atvežėme ir mes). Dar Pranė be galo myli blizgučius ir dainuoja. Ji mums padainavo gražią lietuvių liaudies dainą (mes jai pritarėme) bei šmaikščią dainelę apie ,,Volgą”, kuri visus prajuokino. Šalia buvęs Kastytis vis pasigirdavo savo kurtais floristiniais ir pieštais darbeliais. Kita gyventoja dalijosi prižiūrimu augintiniu – degu, dar kita – vis stengėsi paleisti muziką – mat svečių sulaukta… Vėliau į savo dirbtuves mus pasikvietė garsus mūsų krašto menininkas Jonas Grunda, kuris papasakojo apie savo darbą šiuose namuose. Prasitarė, kad Zarasuose netrukus vyks jo pieštų Visagino socialinės globos namų gyventojų portretų paroda, kai kuriuos parodos darbus parodė mums. Jis taip pat organizuoja ir gipso skulptūrų liejimą šių namų gyventojams. J. Grundos pamokyti patys pabandėme išlieti po skulptūrėlę ir galime pasigirti – mums pavyko! Tada keliavome į sporto kambarį, kur su gyventojais žaidėme šaškėmis, stalo tenisą ir smiginį, kūrėme Draugystės medį iš rankyčių. Bendraudami įvairiose bendrose veiklose supratome, kokie vis gi nuoširdūs yra šių namų gyventojai, jie tikrai labai atviri ir draugiški, laukiantys mūsų dėmesio kaip niekas kitas. Vizitui artėjant į pabaigą, atėjo metas smagiausiai daliai – dovanoms. Visą lapkričio mėnesį mokykloje vyko atvirukų kūrimo akcija ,,Skleisk šilumą” kurios metu mokiniai gamino atvirukus Visagino socialinės globos namų gyventojams. Galime tik pasidžiaugti – atvirukų sulaukėme išties labai daug! Taigi, skambant Jono ir Indrės virkdomos gitaros garsams, prie garuojančio arbatos puodelio bei pyrago gabalėlio mūsų rankomis gamintus atvirukus įteikėme įvairaus amžiaus gyventojams, kuriais jie labai džiaugėsi ir gyrėsi vieni kitiems, vis prašėsi nufotografuojami… Džiaugėmės ir mes, matydami, kad mūsų mokyklos mokinys su ten gyvenančia mamyte juto artimą bendrystės ryšį, ir kad mūsų išvyka buvo puiki pilietiškumo pamoka pirmiausia mums patiems. Mus visus sujaudino ten dirbančių darbuotojų požiūris į pagalbos reikalaujantį žmogų, jų noras jiems padėti, nuoširdus atsidavimas darbui. Išsivežėme ir direktorės Vidos Meškėnienės padėką bei simbolinę angelo skulptūrėlę.

Ši išvyka mums parodė, kad ir kokie mes būtume skirtingi, visi esame žmonės. Labai dažnai žmonės su tokia negalia yra dar atviresni, nuoširdesni, tikresni, todėl tikrai negalima jų smerkti – jie tokie patys visuomenės nariai kaip mes, tik su skirtingomis gyvenimo vingių istorijomis. Džiugu daryti gerus darbus, ypač prieš didžiąsias metų šventes, ir matyti, kad tai kitiems teikia džiaugsmo ir laimės. 

Šiuo šventiniu laikotarpiu kiekvienam iš mūsų norėčiau palinkėti, kad padarytume po mažą stebuklėlį ir pasveikintume, sušildytume savo dėmesiu ir šiluma tuos, kuriems to tikrai reikia, kurių pasveikinti nėra kam.  

R. Kliaugienės nuotr.

Share on facebook
Share on twitter
Share on linkedin

Dar nėra komentarų, būkite pirmasis pakomentavęs!


Pridėti komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *