Mums, nepartiniams, ir valdžios aukštumų šturmuoti nesirengiantiems piliečiams šventės pratekėjo įprasta vaga, o štai politikai iki pat gruodžio 28-osios vakaro vertėsi kūliais pildydami VRK reikalavimus. Kaip jie patys sako, likę šiais metais ir be Kalėdų. Taigi, šiais metais blogiuko titulą pelnė VRK, „pavogusi“ iš politikų ir jų artimųjų Kalėdas. Tačiau gyvenimas tęsiasi ir po švenčių, tęsis jis ir net po mūsų, o kol esame čia, pasidalykime išmintimi ir šviesesnio gyvenimo viltimi, stovėdami ant Naujųjų, 2019-ųjų, slenksčio.

Gitana SAPIEGIENĖ, Ignalina 

Galima ir rimtai, galima ir pašmaikštauti! Apsidairykite! Ar matote kurioje nors gatvės pusėje ką nors mielo, gražaus? Visi paniurę, pikti, susimetę į kiautę ir užsidarę savose mintyse. Nei joks Kalėdų Senelis, nei metų virsmas nepadarys stebuklo, jei mes patys tam stebuklui nepasiryšime. Juodas darbas su savimi. Nubudai ryte, susiėmei į rankas ir pasakei sau: mažiau bambėsiu, leisiu suktis tik geroms, pozityvioms mintims, mylėsiu aplinkinius ir sveikinsiuos su kaimynais. Štai ir palinkėjimas ir sau, ir kitiems. Atrodo juokingai, bet pabandykite griežtai laikytis šių taisyklių ir suprasite, kokia tikroji jūsų ir jūsų šeimos narių nelaimių priežastis. Gerias darbais, teigiamomis mintimis ir meile tiesiame laimės kelius. Tad ateinančiais metais linkiu kiekvienam šio krašto žmogui nusiteisti sau ir savo šeimai laimės kelią. 

Milda DIKMONIENĖ, Ceikiniai-Švenčionys

Nuoširdžiai vis dar tikiu, kad mano gimtinėje gyvena nuostabūs ir dvasingi žmonės, kurie didžiuojasi ne tik savo krašto praeitimi, kerinčia gamta, renovuotais pastatais, bet vertina ir saugoja kiekvieną čia pasilikusį gyventi ir kurti žmogų. 

Pasaulis apvalus! Štai, jau Kalėdų elniai vėl iš rogių pažers gražiausių dovanų ir palinkėjimų, laiko dūžiai tuoj išmuš 2019-uosius. 

Tegul gėris, šypsenos, šilti apsikabinimai, visa aprėpianti meilė įžiebia tikėjimą, kad viskas visada bus gerai, laiku ir vietoje. Kiekvieną akimirką, kiekvieną dieną, ištisus metus… 

Sninga, juk taip gražiai sninga… Balta ramybė ir šventų Kalėdų palaima leidžiasi į širdį.

Lina, Ignalina

Mes vis svajojame, kaip pritraukti daugiu jaunų žmonių ir „pajauninti“ Ignaliną. Manau, tiesiog išpuošti ją ir garsiai kalbėti apie svajones neužteks. Ir nors labai pykta tarybos nariai dėl tokių pasakymų, bet aš pirmiausia rajono politikams linkiu nusikratyti tos „įsikalbėtos impotencijos“. Ko žmonės nepaprašo, ar nepasiūlo, atsakymas vienas – NEGALIME. O kai drauge paanalizuoji situaciją, paaiškėja, kad daug daugiau GALITE, bet NENORITE. Nesakau, kad štai rytoj turėtų Ignalinoje atsirasti gamykla su 500 darbo vietų ir panašiai. Pradėkime nuo paprastų ir apčiuopiamų dalykų. Svarbu, kad žmonės norėtų čia gyventi ir jaustųsi reikalingi. Reikalingu žmogus jaučiasi, kai jam parodomas dėmesys, atsižvelgiama į jo nuomonę ir teisę rinktis. Tarkim, atliekų tvarkymo klausimas. Juk viskas yra rajono tarybos rankose. Kodėl „juodai“ nepadirbėjus ir nesukūrus maksimaliai teisingos atliekų surinkimo ir apmokėjimo sistemos? Sakysite, smulkmena, bet kodėl taip sudėtinga tą „smulkmeną“ suvaldyti? Kita vertus, būtent iš tokių smulkmenų ir statomos tvirtovės. Yra ištisos bendruomenės, kurios norėtų ir rūšiuoti, ir atsakingiau atliekas tvarkyti, pilietiškiau su kaimynais šiuos klausimus spręsti, bet dabartinė sistema verčia tik numoti į viską ranka. Tarybos nariai – atrodo iš rajono surinkti patys geriausieji, ir, manau, jiems savigarba tikrai neturėtų leisti tik pakelti ir nuleisti ranką, patiems nesiimant iniciatyvos. Gąsdinimais, baudimais ir suvaržymais tik atstumiame nuo savęs žmones. Kas gi man iš to gražaus miško, jei čia žmogus žmogui – vilkas. Kai žmonės iš valdžios pajus, kad jie vertinami (ne žodžiais, o darbais), jie atsakys tuo pačiu. Tik nenuleiskime visko, kaip sako vienas svarbus mūsų krašto žmogus, iki „nacionalinių vertybių“ (užkietėjusių menko intelekto tinginių su iniciatyva) lygio. Šalin „kaukes“, įrankius – į rankas (kas kastuvą, rašiklį, kompiuterį, vairą ar adatą) ir jau po dešimties metų suksim galvą, kur sutalpinti visus norinčius čia gyventi ir kurti. Sveikatos ir jaukių ne tik šventinių, bet kasdienių vakarų jūsų šeimose!

Jūratė RUDOKIENĖ, Dūkštas

Dūkštiečiams palinkėčiau ateinančiais metais veiklumo, aktyviai įsitraukti į įvairias visuomenines, kultūrines veiklas, patiems jas inicijuoti ir, žinoma, palaikyti. Puikūs pavyzdys – šiųmečiai žiemos šventės pradžios renginiai. Pradžia buvo nuostabi. SAVI – SAVIEMS. Būkime tvirti ir stiprūs ir svarbiausia – nenuvilkime vieni kitų net ir mažiausiuose dalykuos, tada įsibėgėjusio bendruomenės traukinio niekas nesustabdys. Darnos šeimose, sveikatos ir tikėjimo vieni kitais. 

Juozas ROKAS, Ignalina

Ateinančiais metais visiems Ignalinos krašto žmonėms linkiu stiprios sveikatos, palaikančių draugų ir artimųjų, įkvepiančių atradimų, svajonių išsipildymo ir džiugių kasdienių akimirkų. Mano manymu, svarbiausia mūsų krašto žmonėms stiprinti savo šeimas, kurti ir puoselėti savas tradicijas. Esant stiprioms ir vieningoms šeimoms, rasis ir saugios bendruomenės. Suremkime pečius dėl savo vaikų, anūkų, nes tai yra svarbiausia, ką mes galime padaryti šiame gyvenime! 

Autorės nuotr.