Skip to content

Gera Kiaulės metų pradžia

Laikas pradėti ruoštis Velykoms. O ką, Kalėdoms nuo Vėlinių ruošėmės, tai Velykoms pats laikas… Ak, tiesa, dar Impotento diena laukia, Valentino arba meilės (kartą metuose) vardu vadinama. Juk šiuolaikiniam lietuviui nesvarbu, ką švęsti, svarbu švęsti. O paskui skųstis, kad mažai moka. Būčiau darbdavys, už tokį darbą, koks buvo tarpušvenčiu, visai nemokėčiau.

Apskritai poilsis lietuviui – šventas dalykas. Maždaug nuo balandžio Nacionalinis transliuotojas pradės kalbėti apie atostogas. Oras visą vasarą turi būti palankus atostogaujantiems, kitaip tariant, saulutė ir karštis. Laukai išdegs? Nieko, Briuselis sumokės. Svarbiausia – gerai pailsėti, ir tiems, kurie tik nuo šnekėjimo pavargsta.

Darbas – trečioje a net dešimtoje vietoje, nes pinigų lietuviai ir taip išleidžia daugiau, negu uždirba. Čia statistika taip sako, ir nors statistika, kaip žinome, meluoja, bet prisiminkime, kiek tautiečiai išleido Kalėdoms ir šiaip šventėms. Jeigu prekybininkai sako – daugiau negu prieš tai, jiems greičiau tikėti galima. 

Kalėdinės dovanos po truputį tampa apkalbų objektu. Anksčiau, kai dovanėles tik vaikučiai gaudavo, čia tais laikais, kai viskas negerai buvo, tada ir šnekėti nebūdavo apie ką. O dabar jau girdėjau, poliklinikoje, kaip senutės svarstė, ką kuris kaimynas savo žmonai ar atvirkščiai padovanojo, o senukai joms pritarė: tas kaimynas aiškiai labai godus, o tas dar nieko, bet jo žmona, na, patys žinote…

Per  pirmą Komuniją vaiko rūbelius apkalbėti priimta. Per vestuves – žinoma, nuotakos suknelę ir dovanas, nors čia apkalbų galimybė mažėja, nes dabar vis dažniau vokelius su pinigais jauniesiems neša. Užtat per laidotuves – čia ir koks karstas buvo, ir kas kokį vainiką atnešė, o paskui, kol velionį užkas, galima aplink pasidairyti, paminklus apšnekėti…

O tie paminklai vis prabangesni. Nors tobulėti dar yra kur. Girdėjau, kažkur rytuose ateina mada antkapiuose velionio gyvenimą pavaizduoti – sakysim, bekepantį šašlykus šalia savo namo, į prabangią mašiną atsirėmusį. Žiūrėk, kas nors pas mus dar ir tuos perspjaus, „audinę“ ant kapo vietoj paminklo pastatys ar „bemsą“.

Bet ką čia aš apie liūdnus dalykus. Neseniai džiaugiausi, kad šiemet valdžios mokami „vaiko pinigai“ padidėjo. Taigi pasirodo, padidėjo jie iš pensininkų kišenės: iš „Sodros“ tie „pinigėliai“ paimti, jie šiaip jau pensininkams turėjo būti skirti. 

Bet kam pensininkams pinigai – kad dovanas anūkams pirktų? Apsieis. Juoba didžiausia dovanėlė mūsų anūkų dar laukia. Sekmadienį skaitau „Delfyje“ – planuojama skatinti medikus, kurie vaikams skirs mažiau antibiotikų. Bus nustatyta, kiek galima skirti, kad gautum premiją, o jei skirsi daugiau – špygą tau.

Matote, nuo šių metų sausio diegiamos naujos gerų darbo rezultatų rodiklio reikšmės. Ar ne idiotizmas – ligonių kasai svarbiausias rodiklis yra ne žmonų sveikata, o medikų išrašomų vaistų kiekis. 

Nors čia, aišku, ir be Sveikatos apsaugos ministerijos palaiminimo neapsieinama. Viceministrė Kristina Garuolienė aiškina, girdi, nors Lietuvoje antimikrobinių vaistų suvartojama mažiau. negu Europos Sąjungos vidurkis, bet jau dešimt metų tas rodiklis negerėja. O juk žinote, kaip sveikatos ministrui ir jo klerkams svarbu gerai atrodyti Briuselio akyse. 

Jeigu taip – sulauksime dienos, kai medikai bus finansiškai skatinami, jeigu neskirs kompensuojamųjų vaistų. Ne šiaip sau Lietuvoje apie „alternatyviosios medicinos“, kitaip tariant, šundaktarių įteisinama kalbama. Galėsime gydytis arbatėlėmis ir šiaip šieno nuoviru.

Ne, toks finansinis skatinimas – tai ne idiotizmas. Tai jau nusikaltimas, faktiškai skatinimas negydyti. Juk jeigu paskutinę mėnesio dieną atneš vaikutį, kuriam būtinai reikės antibiotikų, o gydytojas leistiną (ligonių kasos leidžiamą) normą jau bus išrašęs – ar kiekvienas savo asmeninę naudą aukos kažkokiam svetimam vaikui?

Na, nebent jeigu tėvai kompensuos gydytojui prarastą premiją – įdės atitinkamą sumą į kišenę.      

Kažin, kokia kiaulė šiais Kiaulės metais taps metų žmogumi?

Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!

Orai Ignalinoje

Naujausiame laikraštyje „Mūsų Ignalina“ skaitykite

Reklama ir skelbimai svetainėje