Gilūtų kaimo bendruomenė į vieną būrį susirenka ne dažnai, bet kai susiburia, tuomet linksmybės kūpa per kraštus. Taip nutiko ir priešpaskutinę išėjusių metų dieną. Į padėkos vakarą susirinkę gilūtiškiai (kitaip žinomi kaip gilūtianski), be keturių valandų bendro buvimo neišsiskirstė. Pradėję nuo padėkos Dievui (vietos koplyčioje aukotos šv. Mišios), vakaronę baigė padėkomis aktyviausiems bendruomenininkams.

Šv. Mišias aukojo gero ūpo Mielagėnų klebonas Marijonas Savickas, humoro gaidelių ir šmaikštesnį žodį įterpiantis net į griežtą Mišių liturgiją. Koplyčią šiemet puošė prabangi Betliejaus prakartėlė, pasak kunigo, beveik tokia, kaip ir Vilniaus Arkikatedroje. Prakartėlę padarė Zitos ir Alvydo Rakečių šeima. Dirbo išvien ir tėvai, ir vaikai. Kun. Marijonas Mišių pabaigoje taip pat padėkojo savo geradariams, be Rakečių šeimos darbų dar ypač išskirdamas Ignalinos „Mūsų krautuvėlę“ (savininkas Kęstutis Žemaitis), kuri Mielagėnų senelių globos namams paaukojo vežimą daržovių.

Po Mišių, pakviesti trankaus muzikantų maršo, susėsta prie ilgo ir skalsaus bendruomenės stalo, kurį palaimino kun. Marijonas. Jaunuoliai Evelina ir Andrius pristatė įgyvendintą projektą. Nedidelį, 504 eurų vertės, už kuriuos bendruomenės patalpoms nupirktos gražios užuolaidos. Jos vakaronės metu jau puikavosi ant langų. Projektas vadinosi „Jaukūs Gilūtų kaimo bendruomenės namai“.

Bendruomenę pasveikino ir dovanų įteikė dalyvavęs rajono vicemeras Laimutis Ragaišis. Jo šaknys taip pat Mielagėnų krašte, tad kalbėdamas pabėrė ir istorinių „prieskonių“: „Dar Pirmojo pasaulinio karo metais mano senelis šiame krašte, vokiečių išvarytas, tiesė geležinkelį (siauruką), vedusį į netoliese stovėjusio fronto priešakines pozicijas. Po šimto metų į Gilūtas nutįso asfaltas. Koks paradoksas: kol buvo žmonių – asfalto nebuvo, kai žmonių krašte neliko, kelias atsirado. Toks gyvenimas…“

Gilūtianskus dar sveikino seniūnė Milda Bielinienė, kuri pasiguodė, kad dar niekaip nesiseka išjudinti visų, mat dalis Gilūtų gyventojų nedalyvauja bendruomenės veikloje, jų nebuvo ir šįkart. Taip pat vietinius pasveikino ir dalyvavę rajono tarybos nariai – Robertas Mačėnas ir šių eilučių autorius. 

Linksmoji dalis prasidėjo sudainavus „Giminių“ dainą iš to paties pavadinimo TV filmo. Šiaip visą vakarą grojo, kartu dainuoti ir šokti kvietė, Adutiškio kaimo kapela, „pagardinta“ Mielagėnų dainininkėmis.

Bendruomenės pirmininkas A. Raketis ir seniūnaitė Z. Raketienė dviem dešimtims aktyviausių ir bendruomenei nusipelniusių žmonių įteikė padėkos raštus. Prie jų prisidėjo ir „Mūsų Ignalina“, apdovanotiesiems įteikdama po ką tik išleistą, dar spaustuvės dažais kvepiantį, 2019 m. kalendorių su rajono vaizdais.

Gilūtų viešnia Lauryna Lopaitė pagiedojo kalėdinių giesmių, Mielagėnų saviveiklininkės dainavo romansus, duetu dainavo Valentina Sinkevič su seserimi Jelena, ir, žinoma, prakaitavo Adutiškio kapela su Mielagėnų dainininkėmis.

Ir staiga ramią vakaronės eigą maloniai sujaukė nelaukti svečiai. Į seklyčią įvirto Kalėdų Senelis ir nykštukas Tukas su dideliu maišu dovanų. Jomis pirmiausia pamaloninę atvykusius svečius, susigriebė, kad dovanas dalina už dyka. O kur eilėraščiai ir kitos dovanos Seneliui? Tad kitiems jau teko „vyniotis“, už dyka niekas nieko negavo. Štai kun. Marijonas pasakė gana ilgą ir graudžiai jaudinantį eilėraštį „Gyvenimo žvaigždė“, kuris, sakė, parašytas tremtyje, valtyje ant Baikalo ežero bangų. Po dovanų maišelį tą vakarą gavo visi be išimties vakaronėje dalyvavę (apie 30 žmonių). „Rėmėjai šiemet buvo dosnūs“, – pasiteisino Kalėdų Senelis.

Dar kiek padainavus, pašokus, pabendravus, kavos išgėrus, o lauke visai sutemus, visi pakviesti į lauką. Ten netrukus nugriaudėjo fejerverkai, kurie mažai kuo buvo prastesni nei Ignalinoje. Nes rėmėjai buvo dosnūs…

Taip šauniai Gilūtose atsiskaityta su senaisiais metais. O Naujaisiais bendruomenės valdžia žadėjo naujų susitikimų. Ir dažnesnių, nei pernai.

Autoriaus nuotr.