Žiemos metu atsiradus staigiems temperatūros pokyčiams, žmonės dažniau suserga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, jei tinkamai negydomos, gali peraugti į pavojingas komplikacijas. Kaip reikėtų rengtis žiemos metu? Ką daryti atsiradus pirmiesiems simptomams? Kaip elgtis susirgus, kad neapkrėstumėte aplinkinių? Kuo pavojingas ausų uždegimas?
Viršutinės kvėpavimo takų infekcijos suaugusiuosius paprastai užklumpa 2–4 kartus, o mažus vaikus, lankančius darželius – net iki 12–14 kartų per metus, nes jų imunitetas nėra susiformavęs. Pagrindinės peršalimo priežastys yra virusai, kurie gali komplikuotis bakterinėmis infekcijomis. Ar žmogus susirgs, taip pat labai priklauso nuo to, kiek laiko jis praleidžia aplinkoje, kurioje yra virusų, ir nuo imuniteto stiprumo.
Įtaką peršalimo ligų atsiradimui taip pat gali turėti ir lėtinės ligos, nesubalansuota mityba, rūkymas ir buvimas aplinkoje, kurioje rūkoma. Svarbu prisiminti, jog pasyvus rūkymas kenkia kvėpavimo takų gleivinei tiek pat, kiek aktyvus rūkymas. Gleivinė tampa žymiai mažiau atspari įvairiems virusams, kurie gali peraugti į bakterines infekcijas, tokias kaip bronchitas, plaučių uždegimas. Nors klaidinga manyti, kad vien tik šaltas oras, skersvėjis ar bloga apranga gali sukelti ligas, tinkama apranga visgi yra labai svarbi – suaugusieji turėtų rinktis žiemai pritaikytą ir drėgmei atsparią avalynę bei viršutinius drabužius. Tėveliai turėtų pasirūpinti tinkama vaikų apranga ir nepamiršti kepurės, šaliko bei pirštinių. Tačiau labai svarbu vaikų neperrengti, nes judėdami ir aktyviai žaisdami lauke jie sušyla ir gali greičiau peršalti.
Pagrindiniai peršalimo simptomai – sloga, gerklės skausmas ir paraudimas, kosulys, pakimimas, neaukšta temperatūra, bendras silpnumas bei nežymus galvos skausmas. Jei atsiranda stiprus galvos ar ausų skausmas, skauda krūtinės srityje, galima įtarti besivystančias bakterines komplikacijas.
Peršalimus sukelia skirtingi virusai, todėl jie pasižymi skirtingais simptomais. Dažniausi virusai yra rinovirusas, gripo virusas, paragripo virusas, adenovirusas ir kiti. Vienam gali atsirasti sloga, užgulti nosis, kitam peršti gerklę ar kimsta balsas, prasideda kosulys, kuris dažniausai būna sausas ir gali peraugti į šlapią kosulį. Užsitęsęs kosulys dažniausiai nurodo, kad vystosi bakterinės infekcijos.
Kaip elgtis pastebėjus pirmuosius simptomus?
Jeigu pastebėjote, kad jūs ar jūsų atžalos pradeda sirgti, neskubėkite iškart griebtis gydymo vaistais – padės ir natūralios priemonės. Pirmiausia rekomenduojama neiti į darbus, darželius ar mokyklas – priklausomai nuo būklės, rekomenduojamas poilsis namie arba lovos režimas.
Būtina gerti kuo daugiau šiltų skysčių – labai tinka čiobrelių, aviečių, liepžiedžių, ramunėlių arbatos su medumi ir citrina. Taip pat reikėtų vartoti maisto produktus, kuriuose gausu vitamino C, arba išgerti jo papildomai. Jeigu kamuoja sloga, būtina palaikyti nosies higieną ir nosį plauti jūros druskos tirpalu. Esant stipriam nosies užgulimui, galima pavartoti vietinio poveikio sutraukiančių preparatų, tačiau ne ilgiau nei savaitę. Atsiradus pūlingoms išskyroms iš nosies, kurios teka į ryklę, veido, galvos skausmams, jau galima įtarti sinusitą – tuomet būtina kreiptis į gydytoją. Negydomas sinusitas gali sukelti akių vokų, skruostų patinimus, uoslės sutrikimus, karščiavimą bei bendrą būklės pablogėjimą.
Jei skauda gerklę, reikėtų ją skalauti druskos tirpalu, medetkų, ramunėlių ar šalavijų arbatomis. Jei skalaujant gerklę skausmas nemažėja, tuomet galima įsigyti nereceptinių preparatų, kurių sudėtyje yra chlorheksidino, hialurono rūgšties, lidokaino, mentolio. Tokie vaistai veikia antiseptiškai, mažina skausmą ir uždegimą. Nuo kosulio dar padės eukaliptų eterinių aliejų tepalai, garinimas eteriniais aliejais, oro namuose drėkinimas, negerėjant savijautai reikėtų vartoti atsikosėjimą gerinančius ir gleives skystinančius preparatus. Jeigu bendra būklė nėra bloga, nėra aukštos temperatūros, nereikėtų gerti temperatūrą mažinančių vaistų. Temperatūrą mažinti reikėtų tik jai pasiekus daugiau nei 38 laipsnius.
Jei atsitiko taip, kad namuose serga ne visi asmenys, labai svarbu vėdinti patalpas – kuo mažiau viruso aplinkoje, tuo mažesnė tikimybė sveikiems žmonėms susirgti. Nesergantieji turėtų vengti kontakto su sergančiuoju, sveikai maitintis, laikytis dienos režimo, vartoti vitaminą D. Sergantysis neturėtų su jais dalintis rankšluosčiais ar puodeliais.
Ausų uždegimas – visai nevaikiška vaikų liga
Ausų uždegimas yra vadinama vaikų liga, nes dauguma ausų uždegimo atvejų yra nustatomi mažamečiams vaikams. Taip yra dėl anatominių ypatumų, nesusiformavusio imuniteto bei dėl netinkamai gydomų arba išvis negydomų ligų, tokių kaip sloga.
Vaikai virš dviejų metų dažniausiai gali pasisakyti, kai pradeda jausti ausies skausmus ar klausos sutrikimus, ūžesį ausyje. Jei vaikas yra mažesnis, dar nekalba, bet serga peršalimo ligomis, reikia stebėti, ar nėra išskyrų iš ausies, karščiavimo. Atsiradus ausies uždegimui, vaikas dažniausiai tampa irzlus, neramus, daug verkia, atsisako valgyti. Tokiu atveju būtina kreiptis į gydytojus dėl antibakterinio gydymo, nes kitaip gresia pavojingos komplikacijos, kurių esminiai simptomai – patinimas, paraudimas už ausies, kaušelio atvipimas, sutrikusi pusiausvyra, pykinimas ir vėmimas.
Jeigu vaiko būklė nėra bloga, jis nėra pasyvus, gerai valgo ir geria, ausies skausmui malšinti reikėtų jam duoti vaistų nuo skausmo, galima lašinti ausų lašus, tačiau į gydytoją kreiptis vis tiek reikia.
Šio straipsnio komentuoti neleidžiama!