Kalėdinių švenčių laikotarpis, prasidedantis Kūčių vakaru ir besibaigiantis Trimis Karaliais, trunka 13 dienų. Per šį laiką galime sulaukti įvairių staigmenų, netikėtumų ir dažnai išgyventi džiugių akimirkų. Jau pasakojome, kad šiais metais Dūkšte išskirtinai šurmulingai vyko visas kalėdinis šventinis laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir atradimų. O patys dūkštiečiai tokį pakilimą paaiškina labai paprastai – esą pasiekus dugną, jau galima atsispirti ir daug lengviau kilti. Šmaikštauti gera ir lengva, kai yra kas tą humorą supranta. Taigi, pasitikime Tris karalius, kuriuos Dūkšte šventiškai priėmė laisvalaikio organizatorės Jūratė Rudokienė ir Dangutė Urbonienė. Kalėdinių švenčių laikotarpis, prasidedantis Kūčių vakaru ir besibaigiantis Trimis Karaliais, trunka 13 dienų. Per šį laiką galime sulaukti įvairių staigmenų, netikėtumų ir dažnai išgyventi džiugių akimirkų. Jau pasakojome, kad šiais metais Dūkšte išskirtinai šurmulingai vyko visas kalėdinis šventinis laikotarpis, kupinas džiaugsmo ir atradimų. O patys dūkštiečiai tokį pakilimą paaiškina labai paprastai – esą pasiekus dugną, jau galima atsispirti ir daug lengviau kilti. Šmaikštauti gera ir lengva, kai yra kas tą humorą supranta. Taigi, pasitikime Tris karalius, kuriuos Dūkšte šventiškai priėmė laisvalaikio organizatorės Jūratė Rudokienė ir Dangutė Urbonienė. 

„Ugnie, įsižiebk ir degink visas Dūkšto negandas, neleisk klestėti pykčiui, pavydui, netiesai. Žvaigžde, sutik ir rodyk kelią Trims Karaliams. Jau ir saulė skaisčiau šviesti pradėjo ir diena nuo Kalėdų iki Trijų Karalių per vieną gaidžio žingsnį pailgėjo. Danguje sužibus žvaigždei, trys Rytų išminčiai, leidosi į kelionę. Kasparas (Gustas Avinas) atnešė smilkalų, Merkelis (Laurynas Rudokas) atėjo nešinas auksu, o Baltazaras (Paulius Drabatas) – mira“, – paskelbė renginio vedėja J. Rudokienė. 

Šventėje viešėjęs kun. Vytautas Pūkas džiugiai pasveikino susirinkusiuosius: „Sveikinu visus, taip gausiai čia susirinkusius. Tie Trys karaliai, istoriškai nebuvo karaliai, o rytų išminčiai, atvykę iš Persijos, dabartinio Irako. Juos į kelionę leistis paragino įsižiebusi žvaigždė, pranašaujanti apie naujo karaliaus gimimą. Atvykę pas karalių Erodą, išminčiai paklausė, kur yra gimęs naujasis karalius. Erodas išsigando ir pasakė, kad jis yra tikrasis karalius, o po jo karaliumi bus jo sūnus. Joks žmogus neatimsiąs iš mūsų karalystės. Erodas slapta davė įsakymą išžudyti visus Betliejaus vaikus (berniukus) iki 2-ejų metų amžiaus. Ir net kai teko lankytis Izraelyje, buvo patikinta, kad toks faktas iš tikrųjų buvo, tačiau patikslinta, kad esą Erodas sirgo paranoja, todėl ir buvo duotas toks įsakymas. Nors iš tikrųjų jis, žinoma, išsigando. Trys išminčiai atnešė aukso (Tikėjimas), smilkalų (Viltis) ir miros (Meilė). 

Nors aš jums pasakosiu kur kas linksmesnę Trijų karalių istoriją. Iki atvažiuodamas į Dūkštą, dirbau įvairiose parapijose, buvo ir dekanu, ir klebonu. Kažkuriuo metu vyskupai nusprendė Trijų karalių šventę perkelti į artimiausią sekmadienį, jei sausio 6-oji išpuola bet kurią kitą savaitės dieną, o ne sekmadienį. Savo parapijiečiams vis paskelbdavau, kad, tarkim, šiais metais Tris karalius švęsime sausio 2 d., o kitais metais – sausio 8 d. Kartą susirinko būrelis žmonių ir klausia, kas gi atsitiko dabar, nes net tarybiniais metais Tris karalius švęsdavome sausio 6 d., o dabar panaikinot šventę. Ir piktai jau buvau puolamas, kad esą niekas niekur taip nedaro. Aš jau tada pamačiau, kad išsisukti man nepavyks ir kad ginčas aštrėja, tai nusivedžiau visą tą būrį prie prakartėlės. Parodžiau jiems, kokie veikėjai anuomet dalyvavo šioje istorijoje: išminčiai keliavo kupranugariais. O tada pasakiau, kad dabar laikai pasikeitė, transportas kitas ir išminčiai daug greičiau atskrenda lėktuvu, todėl ir sausio 2 d. švenčiamas jų sutikimas. O sausio 8 d. šventėme Trijų karalių šventę, kai buvo pavojingos oro sąlygos ir lėktuvai skristi negalėjo, todėl išminčiai pavėlavo. Žinoma, tai tik smagi istorija, bet ji padėjo mums susikalbėti“. 

„Mūsų namai (kultūros centras), kaip ir kiti namai Dūkšte, pažymėti Trijų karalių ženklu (+K+M+B) rodo, jog šie namai visada atviri tiems, kas ieško paguodos, palaikymo, užtarimo. Drąsiai verkite namų duris, pažymėtas gerumo, dosnumo ir dalijimosi ženklu ateinantiems, ir palaima namuose gyvenantiems“, – kvietė J. Rudokienė. 

Šventės svečius sveikino ir Dūkšto bendruomenės pirmininkė Onutė Zaleckienė: „Gera žiūrėti į pilną salę ir gražiai prasidėjusią šventę. Prieš keliolika metų buvau įnikusi skaityti knygas apie karalių dinastijas. Skaičiau ir apie vieną Italijos karalių, kuris niekaip negalėjo suvokti, kas yra ramybė. Jis lyg ir įsivaizdavo, kad ramybė, tai kažkoks sąstingis, tyla. Tačiau nusprendė paskelbti konkursą dalininkams ir liepė nutapyti jiems ramybę. Nemažai dailininkų dalyvavo, tačiau karalius išsirinko du paveikslus, kurie buvo kažkuo panašūs, nes juose abiejuose pavaizduotos Lugano ežero apylinkės. Viename paveiksle ežere, lyg ant stiklo, atsispindėjo sustingę kalnų viršūnės ir debesys, o kitame paveiksle tas pats ežeras, tie patys kalnai, tačiau čia buvo pavaizduoti pilki debesys, stiprus lietus, kriokliu tekantis vanduo, žaibai… Iš pradžių karalius nesuprato, kur čia galėtų būti ramybė, o paskui įsižiūrėjęs pamatė tarp kalnų augančius krūmus, krūmuose – medelį, o tame medelyje lizdą susisukusius paukštelius, kurie rūpinosi savo mažyliais… Ir tada karalius suprato, kad ramybė yra tada, kai aplink vykstantys veiksniai visiškai neturi įtakos sieloje gyvenančiai ramybei. Tad ir aš jums visiems, brangūs Dūkšto žmonės, linkiu sielos ramybės“.

Trims karaliams įsitaisius šalia žiūrovų, J. Rudokienė padėjo išdalyti jų paliktas dovanas. Kunigui – didžiulis naminis tortas, vaikams – skanėstai. O visiems kartu šventinę nuotaiką dovanojo Visagino liaudiškos muzikos ansamblis „Linksmuolė“ su Tomu Kochanka ir šokių kolektyvas „Rodničiok“, vadovaujamas Natalijos Kutarskich. 

Antroji renginio dalis – nuostabaus siužeto animacinis filmas visai šeimai „Kalėdų žvaigždė“, kuriame labai paprastai, bet gana tiksliai, pasitelkiant šiuolaikinį stilių, pasakojama kun. V. Pūko pasakota pačių Kūčių, Kalėdų ir Trijų karalių šventės esmė. Nemačiusiems filmo – rekomenduojame pasižiūrėti. Ir ne tik vaikams, bet ir suaugusiems, kuriems tai net galėtų būti edukacinė medžiaga. Juk dauguma net ir suaugusiųjų tikrai nežino nei Kūčių vakaro, nei Kalėdų nei Trijų karalių  šventinio laikotarpio prasmės. Žinoma tik, kad reikia daug pavalgyt ir sulaukt dovanų. 

Dūkštui turbūt galėtume rašyti dešimtuką jau vien dėl to, kad jie, entuziastingai startavę, sugeba su tokiu pačiu azartu pasiekti finišą. Jie išlaiko mūsų tikėjimo esmę, nors kartu išlaviruoja ir su primestomis, ir jau į sąmonę įaugusiomis tradicijomis. Kūčių vakarą gimsta kūdikėlis (karalius), švenčiame, džiaugiamės, o po dviejų savaičių atkeliauja jo sveikinti Trys išminčiai, švenčiame Tris Karalius. Sakykite, kurioje čia vietoje yra Kalėdų Senelis. Kaip jau kažkada sakėme, tai – prekybininkų „išmislas“. Nors, pasak dvasininkų, Kalėdų Senelio prototipas kilęs nuo Šventojo Mikalojaus – Miros vyskupo, gyvenusio III–IV a. Kalėdų Seneliu jis pramintas po legenda virtusios istorijos. Kadangi Mikalojus buvo kilęs iš pasiturinčios šeimos, paveldėjo labai nemenką palikimą, mielai dalijosi juo su nepasiturinčiais. Šv. Mikalojaus, gruodžio 6 d. paliekančio batuose geriems vaikams dovanų, šventę laiko svarbia vokiečiai. 

Semkimės išminties iš visų gyvenusių ir tebegyvenančių išminčių, kad galėtume būti tikri dėl to, ką ir kaip darome, kur einame ir ką paliksime po savęs! 

Autorės nuotr.